logo meemira.com

     

 
4 Page  1   2   3  4 Total:33 post
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
Vetvrasja-anomali qe ka zgjidhje


Duke qenė indiferent nuk do ta zbehim popullaritetin e kėsaj dukurie.
Vetėvrasja! Pėshpėritje mė e ftohtė se akulli dhe dramė qė e tejkalon shumėfish fjalėn vrasje. Kėtu elementi i vrasjes merr pėrmasa aq trishtuese, ndjell aq shumė frikė nga jeta, sa tė lė pėrshtypjen se ata qė vrapojnė drejt kėsaj vepre i kanė ngarkuar mendjet e tyre me tė gjitha fatkeqėsitė e botės. Toka e Allahut tė Madhėrishėm ėshtė shumė e gjerė, me mrekulli tė panumėrta, madje me rrugė tė shumėllojshme njerėzore. Megjithatė aty ka ide tė kundėrta me krijimin e Zotit Mėshirues dhe kemi tė tillė qė zgjedhin formėn mė tė vrazhdė tė dhunės. Madje atė tė dhunės ndaj vetvetes. Kjo dhunė reflekton “kujdesin” mė tė mbrapshtė qė njeriu ka ndaj vetes. Duke mos qenė nė gjendje pėr t’u pėrballur me jetėn, rrethin social e kulturor, persona tė caktuar dorėzohen dhe marrin vendimin mė tė keq, atė tė vrasjes sė jetės sė tyre.
Litarė tė shtrėnguar nė fyt, kimikate, hedhje nga katet e larta tė ndėrtesave etj., janė vetėm disa nga risitė qė po ndodhin nė Kosovėn e pasluftės. Ndoshta, e pėrsėris ndoshta tė tilla raste ka pasur edhe mė herėt, por besoj se prej tė gjithėve ėshtė fakt i pranueshėm, se vetėm pas luftės shifrat e kėsaj dukurie janė rritur aq shumė sa pėr tė alarmuar shoqėrinė. Gjatė gjashtėmujorit tė vitit 2009, sipas raportit tė policisė janė shėnuar rreth 37 raste vetėvrasjesh. Mjafton kjo shifėr pėr t’u zgjuar dhe tė pėrpiqemi ta ndalim kėtė makineri mendimesh, qė sjell vendime fatale. Pak vite mė parė i mbijetuam dhunės dhe barbarisė sllave, por edhe nė njė gjendje tė tillė fenomeni i vetėvrasjes as qė ishte temė diskutimi. E sot?! A ėshtė jeta kaq e zymtė sa ishte nė kohėn e pushtimit?! Sigurisht qė jo.
Duke qenė indiferent nuk do ta zbehim popullaritetin e kėsaj dukurie.
Fenomeni vetėvrasje ėshtė popullor nė shumė vende tė botės, madje edhe nė ato me standarde mjaft tė zhvilluara ekonomike dhe sociale. Pėrmes teknologjisė informative shohim se kjo dukuri nuk ka prekur vetėm tė varfrit, tė cilėt duke shpresuar qė tė largohen nga jeta e vėshtirė marrin kėtė vendim, por vetėvrasja ka prekur shumė njerėz tė klasave tė ndryshme shoqėrore. Kėshtu, nė kėtė mes kemi tė varfėr, tė pasur, intelektualė e analfabetė, politikanė e biznesmenė, madje, familjarė presidentėsh dhe udhėheqės me peshė nė sferėn ndėrkombėtare. Edhe tek ne nė Kosovė kjo sėmundje e urryer pėr ēdo vit po na rri aktive, si njė njollė e turpshme qė e ngarkon mė tej barrėn e rėndė tė fenomeneve negative tė shoqėrisė sonė. Herė me vrull e herė me qetėsi tinėzare, e paparashikueshme si gjithnjė, kjo dukuri po godet pa pyetur institucione dhe grupe shoqėrore pėr ta gjykuar. Ende jemi indiferent ndaj saj dhe ende, si pėr shumėēka tjetėr kemi vetėm fjalė boshe.
Le t’i pyesim njė herė vetėt tona: A mund ta ndalim kėtė dukuri, apo duhet tė mjaftohemi me dhėnien e ngushėllimeve familjeve qė kanė humbur tė dashurit e tyre nga kjo?! Nė shkolla, medie dhe institucione tė tjera publike ka pasur shumė iniciativa pėr t’ua mėsuar nxėnėsve dhe qytetarėve tė tjerė (kryesisht tė moshės rinore) pėrdorimin e prezervativėve nė emėr tė mbrojtjes nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme, por pėr ēudi mungon iniciativa pėr t’u mėsuar atyre se cilat janė rrugėt qė ēojnė nė infektimin me mendimin pėr vetėvrasje dhe cilat janė metodat pėr t’i dhėnė perspektivė jetės, edhe nėse pėrballemi me sprova tė vėshtira. Si mėsimdhėnės i shkollės sė mesme, ndoshta i shtyrė nga puna e pėrditshme me gjimnazistė, mendoj se pikėrisht nė shkollė mund tė “injektohet” njė ilaē shumė i suksesshėm i kėsaj sėmundjeje. Unė dhe kolegėt e mi, qė tė gjithė me shqetėsim tė madh kemi pėrjetuar lajme pėr vetėvrasjet nga mesi i nxėnėsve tė shkollės ku jap mėsim (nuk e shoh tė arsyeshme tė jap kėtu detaje tė hollėsishme pėr hir tė mirėkuptimit njerėzor), por asnjėri nga ne nuk dha ndonjė kontribut tė veēantė qė njė gjė e tillė tė mos pėrsėritet mė. E sa pėr institucionet vėshtirė se edhe pėr disa vite mund tė pritet qė tė bėjnė diēka.

Shėrimi i vetėvrasjes ekziston nė mesin e popullit tonė

Pėrderisa ky fenomen ka depėrtuar nė shumė shtresa shoqėrore, si sėmundje e shumė vendeve dhe e shumė qytetėrimeve, mendoj se ėshtė plotėsisht e arsyeshme pėr tė kėrkuar ndonjė vend, ndonjė grup shoqėror nė tė cilin ky fenomen e ka lėnė tė painfektuar. Kėtu shtroj pyetjen: A kemi ndonjė institucion rregullues qė kėtė fenomen shkatėrrues e ka larguar nga frekuentuesit e vet? Dhe me plot pėrgjegjėsi pėrgjigjem: PO. Dhe pėrgjigjes sime ia shtoj edhe ftesėn e verifikimit se sa ėshtė e vėrtetė kjo gjė. Me po-nė time, natyrisht se nuk dua ta luaj rolin e njė heroi zbulimesh. Jo, sepse njė zbulim i tillė ekziston nė mesin tonė, qėkurse populli ynė e ka pėrqafuar fenė e Allahut Fuqiplotė. Gjendet nė mesin tonė dhe gjendet tek ne. Por jo tė gjithė shėrohen me tė. I Dėrguari i Allahut, Muhamedi duke na treguar qėllimin e mesazhit tė tij ka thėnė: “Nė tė vėrtetė, jam dėrguar qė tė plotėsoj moralet e larta.” Ndėrsa bashkėshortja e tė Dėrguarit, Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur me te), kur e pyeti dikush pėr moralin e Pejgamberit, ajo ishte pėrgjigjur: “Morali i Pejgamberit ishte Kurani”. Pas kėtyre fjalėve vjen argumenti i pėrgjigjes sime. Nė atė vend ku mėsohen moralet e larta jetėsore, tė vjela nga Kurani Famėlartė dhe merret shembulli i njeriut mė tė mirė nga sipėrfaqja e tokės, Pejgamberi Muhamed, paqja dhe bekimet qofshin mbi tė, pikėrisht aty nuk ekziston fenomeni i vetėvrasjes. Pėr t’u bindur tė gjithė mjafton qė tė bėhet njė hulumtim i njerėzve qė frekuentojnė xhamitė tona, kėtu nė Kosovė, atėherė do tė bindemi se morali dhe mėsimi qė kanė marrė aty, pothuajse e ka ērrėnjosur plotėsisht fenomenin e vetėvrasjes pėr frekuentuesit e vet. Nė anėn tjetėr, ata qė e kanė bėrė njė akt tė tillė (vetėvrasjen), vėshtirė se nė mesin e tyre do tė gjendet qoftė edhe vetėm njė, qė ka qenė frekuentues i rregullt i xhamive.
Tek ne, si popull me shumicė muslimane ende mbetet i habitshėm fakti se pėrse duhet tė hezitojmė qė Kurani Famėlartė tė jetė ndikues nė zemrat dhe sjelljet tona. Pėrse tė mos e ftojmė qė tė na ndryshojė gjendjen tonė. Pėrse pėrderisa ėshtė diagnostikim perfekt dhe zgjidhje qė tė ēon menjėherė nė shėrim. E megjithatė refuzohet. Edhe pse jemi muslimanė, ende nuk i pėrdorim parimet e fesė sonė pėr t’i larguar tė kėqijat, qė vijnė nga tundimet e ndryshme jetėsore. Me njė fjalė, pėr ta pėrsosur moralin e sjelljeve tona dhe pėr tė ndihmuar tė gjithė ata qė e kėrkojnė kėtė.
Derisa fenomeni vetėvrasje po pėrhapet edhe nėpėr shkolla, unė mendoj se ėshtė nevojė urgjente qė mė sė pari tė kemi kurajėn t’i pranojmė rezultatet e fesė sonė nė kėtė aspekt. Nė xhami shohim shumė nxėnės, studentė, tė diplomuar dhe qytetarė tė ndryshėm, qė kur diskutojnė pėr fenomenin e vetėvrasjes, ata shprehin vetėm keqardhje pėr viktimat dhe asnjėherė nuk e pranojnė kėtė akt si pjesė tė tyre. Kjo vjen thjesht, sepse ata marrin njohuri tė tjera pėr moralin e sjelljes dhe respektit ndaj jetės. Marrin njohuri mbi sprovat dhe vėshtirėsitė e ndryshme qė paraqiten nė jetėn e njė njeriu dhe po ashtu mėsojnė edhe pėr mekanizmat e pėrballimit tė tyre, duke e mohuar plotėsisht ikjen nga sprova me anė tė vetėvrasjes. Pejgamberi, alejhi salatu ue selam, ka thėnė: "E ēuditshme ėshtė ēėshtja e besimtarit. Ēėshtja e tij ėshtė krejt mirė pėr tė dhe nuk ėshtė e tillė pėr askėnd tjetėr. Nėse besimtarin e godet gėzimi, ai falėnderon (Allahun), e kjo i sjell dobi, kurse nėse e godet e keqja, ai bėn durim (sabėr), por edhe kjo i sjell dobi (shpėrblim)". Nga ky shembull, qė na e ka dhėnė njeriu mė i mirė, marrim njė model tė mrekullueshėm jetese, se si duhet t’i kthejmė sprovat dhe fatkeqėsitė nė pėrfitime dhe privilegje. Duke u pajtuar me situatėn momentale, qė mund tė jetė e pafavorshme dhe duke shpresuar me durim nė mėshirėn e Zotit, Mėshiruesit, besimtari i sinqertė thjesht e gjen paqen, edhe nė varfėri, edhe nė mungesėn e perspektivės momentale, sepse ai e di qė tė gjitha mirėsitė dhe fatkeqėsitė e kėsaj bote janė momentale dhe janė sprovė e vazhdueshme ndaj tij. Pėrpjekja pėr t’i zgjidhur problemet pėrmes vetėvrasjes, natyrisht ėshtė gjithmonė e dėshtuar. E, nė kėtė dėshtim, besimtari fetarisht e ka tė ndaluar tė ecė, sepse ai pėrveē tė tjerash ndien frikėrespekt ndaj Krijuesit tė jetės.
Gjithashtu nxėnėsit qė falin namazin, qė edukohen me disiplinė fetare, u bėjnė ballė edhe sfidave tė propaganduesve tė prezervativėve, tė cilėt mjerisht e kanė gjetur terrenin edhe nė shkolla. Kėta nxėnės e dinė qė kjo propagandė, qė bėhet nė emėr tė shėndetit dhe shtatzėnisė sė padėshirueshme, hap varrin tjetėr – atė tė marrėdhėnieve jolegjitime seksuale. Pra, tė jetės sė shfrenuar nė liri tė plotė me intimitete me kėdo. Akoma injorohet fakti se seksi jomartesor ėshtė njėri nga burimet qė shumė njerėz i ka ēuar nė vetėvrasje, alkoolizim dhe drogė (edhe kėto dy tė fundit, fenomene po ashtu tė dėmshme pėr shėndetin). Kėshilla pėr prezervativėt, nėse do tė ishte e nevojshme do tė duhej tė vlente vetėm pėr tė martuarit dhe jo tė pėrhapen informacione se kjo e mbron shėndetin. Nė bazė tė kėtij konteksti, atėherė pyes: Ēfarė shėndeti mund tė ketė njė nxėnės, nėse ne e zhveshim nga shėndeti shpirtėror dhe i mėsojmė jetėn e shfrenuar tė marrėdhėnieve jashtėmartesore me prezervativė?!... Ku ėshtė mbrojtja e nderit dhe e dinjitetit, qė jo rrallė herė humbja e tyre tė drejton nė rrugėn e vetėvrasjes.

Lėnda fetare nė shkolla domosdo jep dituri pėr ta ndėrtuar jetėn

Mėsim-besimi fetar nė shkolla, lėndė kjo qė padrejtėsisht pengohet tė funksionalizohet nga politika, do tė ishte njė mundėsi e mirė pėr nxėnėsit, qė nė tė ardhmen do tė jenė edukues tė brezave tė rinj, tė merrnin disa nga njohuritė qė sot pėr sot ata i marrin nė rrugė tė ndryshme, pėrmes literaturės, miqve, xhamive etj. Mungesa e kėsaj lėnde ēdo ditė e mė shumė po kthehet nė njė lloj dėmtimi kolektiv shoqėror. Kjo neglizhencė e bėrė qėllimisht pėr ta zbehur mėsimin dhe vlerėn e madhe qė bart Feja Islame, po na i dėmton vlerat themelore tė sė drejtės pėr t’i dhėnė fėmijėve tanė dituritė bashkėkohore dhe njohuritė mbi religjionin. Sot, nuk mund tė gjejmė shoqėri demokratike, qė nė shkollat e tyre nuk e kanė mėsimin fetar. Feja ėshtė mjeti mė i thjeshtė pėr ta ndaluar dukurinė e vetėvrasjes, pa mohuar kėtu edhe shkencat e tjera psikologjike –shėndetėsore. Kushdo qė e ka tė vėshtirė tė bindet pėr suksesin e fesė nė kėtė drejtim mund t’i hulumtojė shumė lehtė dhe t’i pyesė besimtarėt, tė cilėt kanė pėrvetėsuar dije fetare, se pėrse ata nuk blejnė litar apo kimikate pėr ta vrarė veten!? Pėrgjigja do tė jetė kjo: Aty ku ėshtė Feja Islame, aty ėshtė edhe modeli i mrekullueshėm qė pėrsos sjelljen. Natyrshėm qė nė sjelljen e pėrsosur vetėvrasja del jashtė protokollit. Nė tė kundėrtėn, nėse e lėmė jashtė jetėve tona fenė, atėherė, debatet televizive, seminaret, konferencat shkencore do tė prodhojnė vetėm fjalė mbi kėtė temė.
 
     15 10 2010 (15:00)
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
Sherimi me Kuran i smeundejve psiko-somatike



Bismilahi Rrahmani Rrahim

Falenderimi i takon Allahut [subhanehu ue teala], paqja dhe meshira e Allahut qofshin mbi te Derguarin e fundit, Muhamedin [sal-la llahu alejhi ue selem], mbi familjen e tij, mbi shoket e tij dhe mbi ata qe pasojne rrugen e tij.
Perparimi teknologjik dhe jeta moderne me :bukurite: e saj, mashtruan shume njerez te cilet lumturine dhe deshperimin e tyre e lidhnin me aspektet e jetes moderne duke harruar detyren madheshtore per te cilen jane krijuar, ta adhurojne Allahun [subhanehu ue teala], i Cili ne Librin e Tij te Shenjte thote: "Une nuk i krijova njerezit dhe xhinet per tjeter pos qe te me adhurojne" .
Sprovat te cilat Allahu [subhanehu ue teala] i ka krijuar me urtesine e tij, kane qellimin e perkujtimit per roberit e Allahut qe ata te fillojne rrugen e kthimit dhe pendimit : " ..., e Ne ne shenje sprove ju sprovojme me veshtiresi dhe kenaqesi, dhe ju ktheheni te Ne."
Kerkimi i sherimit ne menyre te lejuar(hallall) eshte pjese e dinit Islam te cilin Allahu [subhanehu ue teala], e ka lejuar me meshiren e Tij. I Derguari i Allahut [salallahu alejhi ue selem], ka thene: Mjekohuni sepse Allahu per cdo semundje ka zbritur edhe ilacin e saj, pervec pleqerise!"
Ne kete kohe njerezit mbeshteten me shume ne mjekimin esencial dhe konvencional duke perdorur barna te ndryshme sintetike i cili per hir te se vertetes nuk mund te jete kurre kontestues, por gabimi qendron aty qe jemi duke lene menjane teresisht mjekesine alternative, qe bazohet ne barna me prejardhje bimore kryesisht dhe kerkimi i sherimit duke bere rukje qe dmth. lexim i pjeseve te posacme te Kuranit me qellim afrimin tek Zoti dhe kerkimin sherim dhe rrugedalje nga veshtiresite a semundjet. Islami na meson gjithemone qe te jemi mesatar, e qe ne kete ceshtje i bie qe ashtu sikur qe mbeshtetmi tek metodat klasike medicinale ashtu edhe mos te leme menjane sherimin shpirterore qe jorralle eshte dhe determinuesi themelor i cdo semundjeje apo cregullimi. Sipas studimeve me te fundit mbi 90 oerqind e semundjeve si shkaktar te parin e e kane stresin dhe fakti i dyte eshte se depresioni dhe cregulliemt nervore do jene vrasesi me i madh i njerzimit duke filluar qe nga 2030 e me tej. Kjo deshmon qarte se jeta dinamike dhe plot stres, puna dhe rrethanate e jetes plot ankth dhe pasiguri shtojne me shume se kurre nevojen tone qe ti kthehemi Krijuesit, ti mbeshtetemi Atij dhe te kerkojme falje dhe ndihme nga Furnizuesi dhe Meshiruei Yne i Urte. Pejngamberi savs. kur e kafshoi akrepi, e mbyti ate me nallana, e coptoi duke vendosur pjeset e tij ne plagen dhe me uje te kripur lante plagen duke lexuar ne te njeten kohe edhe kaptinat El-Felek dhe En-Nas.
Nga semundjet dhe simptomat qe shfaqen si rezultat i veprave djallzore si magjia msyshi apo ograku, jane depresioni, ankthi i tepruar, pagjumesia, anoreksia, apatia, keputja e trupit(sidomos tek pjesa e poshtme e kembeve), kokedhembjet, problemet me lukthin, endrrat shqetesuese si dhe britmat ne gjume, kercitja e dhembeve ne gjume apo zgjimi i shpeshte gjate nates, shtrengimi i kraherorit, shfaqja e mendimeve te erreta qe kurre me pare sjane shfaqur, pesimizmi eksterm apo dhe hiper-reaktiviteti.
Qysh nga koha e Sulejmanit alejhis salatu ve selam e deri ne Diten e Mahsherit, njerezit do ndeshen me keto vepra shejtanore, andaj njerezit e sidomos besimtaret e drejte duhet te jene gjithemone te kujdesshem ne kete ceshtje dhe te rruhen me sa te munden qe djajte mos tju afrohen, dhe nese i kaplon ndonje e keqe mos te dorezohen kurre se sihri dhe magjia kane kapluar edhe Profetin a.s. qe dmth ne skemi pse te ndihemi me imune. Jorastesisht dy suret e fundit kane zbritur mu per ate qellim andaj dhe ne se pari duhet te mesojme se preventiva eshte ilaci me i mire. Por edhe nese njeriun e godet nej e e keqe e ketij lloji, duhet ta dije qe sherimin mund ta gjeje vetem se tek Allahu dhe me metodat qe Ai i ka lejuar. Shume njerez mashtrohen duke kerkuar ndihme tek fallxhore e sihirbaze qe ne te vertete vetem se e veshtiresojne gjendjen e tyre pasi i shkelin urdhrat dhe dispozitat e Krijuesit. Mjekimi me rukje eshte i vecante per semundjet qe kane te bejne me renien mesysh, sihrin apo ngacmimin e xhineve, pasi me kete lloj mjekimi , me lejen e Allahut [subhanehu ue teala], eshte i dobishem per cdo semundje. Kete e vertetojne ajetet ne vazhdim : " Ne te shpallem Kuranin qe eshte sherim dhe meshire per besimtaret"
Shume njerez pasi qe jane sheruar me ane te barnave ose operacioneve gabohen nese mendojne qe rukja se ka bere te sajen. As sherimi jo i plote nuk eshte argument per mos ndikimin e rukjes. Nga celsat e suksesit te sherimit me rukje jane padyshim bindja se leximi i ajeteve te Kuranit jane vetem se mjet per tu afruar me Krijuesin dhe se vetem tek Ai eshte sherimi dhe se vetem Ai te sheron. Dhe e dyta duhet patur durim dhe mos te nxitohet ne kerkimin e rezultatetve te menjehershme, pasi cdo rast eshet specifik dhe kohezgjatja e kesaj terapie shpirterore mund te zgjase deri dhe ne 3 muaj. por ajo mund te kete dhe efekt instant. Pra ajo cka ka rendesi eshte qe rukja te behet me ajete te Kuranit dhe lutje qe ka bere dhe i Derguari a.s. dhe asesi mos te mashtrohemi qe te shkojme tek nejrez te dyshmite qe nuk lexojne Kuran, shkruajne hajmali, ju kerkojne emrin e prindit apo ndonje veshej tuajen, apo edhe prerjen e kurbanit ne emer tjeter pos Allahut, apo edhe ecjen neper vare apo zhveshjen e trupit. Rukjen duhet ta beje nje dijetare apo Imam i pergaditur dhe pastaj permes nje programi te posacem pacienti duhet te ndihmoje veten duke ia lexuar vetes disa ajete te posacme apo nese nuk dij arabisht ti degjoje ato ne audio dhe ta shtoje dhikrin e tju largohet mekateve, te falet me xhemat dhe ti largohet muzikes, pornografise dhe kurverise, alkoolit, kamates, mosfaljes se namazit apo cdo mekati tjeter qe ia lehteson punen e shejtanit te mallkuar qe ta demtoje njeriun. Largimi nga mekatet eshte esencial pasi ato jane nga shkaqet kryesore qe i hapet rruge djajve dhe i mbyllen rruget ardhjes se meshires se Krijuesit tek krijesat. Disa nga shkaqet e semundjeve jane :
1. Mospermendja e Allahut, [subhanehu ue teala] dhe moskujdesi ndaj mrojtjes nga semundjet me Kuran dhe Sunnet.
2. Perhapja e zilise, magjise dhe msyshit ne permasa shume te gjera( realiet i pakontestueshem ne Dibren tone, Allahu na rruajte)
3. Zullumi qe njeriu ia ben xhinit ne vendbanimet e tyre si per shembull derdhja e ujit vale pa e e permendur emrin e Allahut dhe kryerja e nevojes se vogel neper gropa te ndryshme.
4. Frika e madhe dhe e papritur, hidherimi i madh dhe i zgjatur dhe gezimi i tepruar (analizoni vetem se sa vuajne nga shqetsimet emocionale njerezit e moshes 45-50 te grate dhe 50-55 te burrat. qe perkon me periudhen e luhatjes se madhe te hormoneve qe rezulton me ndryshim disponimi dhe aty "piqen" kushtet qe djajte te ngacmojne dhe te fusin cytje(vesvese) ne njeriun dhe ti shkaktojne atij telashe dhe probleme qe kurre si ka perjetuar.
5. Krijimi i kushteve te volitshme per pranine e shejtaneve me veprime qe pengojne hyrjen edhe pranine e melekeve, si per shembull: qente, statujat dhe fotografite e pikturuara, muzika haram, lakuriqesia, mosleximi i Kuranit dhe mosfalja e namazit.
6. Zhveshja e plote pa e permendur emrin e Allahut, [subhanehu ue teala]. i Derguari i Allahut [salallahu alejhi ue selem] ka thene: " Perdja mes pjeseve te turpshme te trupit te birit te Ademit dhe shikimit te xhineve , eshte leximi i Bismil-lahit gjate cdo zhveshjeje te rrobave.
7. Mosfalja e namazit nafile ne shtepi dhe mos kujdesi ndaj lutjeve qe largojne djajte dhe afrojne engjujt.

- Si pengesa ne sherim hyjne
1. Nxitimi ne kerkimin e sherimit
2. Perdorimi i rukjes si eksperiment duke mos qene i bindur ne efektet e saj.
3 Shkuarja te fallxhoret dhe magjistaret qe ndooshta disa nga simptomat e semundjes i largojne me magji dhe siher.
4. Nderprerja e pendimit dhe lutjeve ditore per situata te ndryshme. Allahu [subhanehu ue teala] thote: E kur njeriun e godet ndonje dem, ai na lut qofte shtrire, ulur ose ne kembe, e kur NE ia largojme te keqen atij, ai vazhdon sikurse te mos na ishte lutur fare per demin qe e pat goditur. Keshtu krimineleve u duket mire ajo qe veprojne. "

Nga llojet e sihrit, mund te vecojme ate sihr qe behet per te ndare burrin me gruan, sihri per abortim, sihri qe shkakton semundje trupore te njeriu, sihri qe e ben njeriun e xhindosur te sheh iluzione dhe te humb kontrollin mbi veten, sihri i impotences, apo sihri i urrejtjes mes dy njerezve, sihri per tersllek, sihri qe shkakton apatine apo edhe sa lloje tjera qe kesaj vepre te ndyre qe Allahu e ka ndaluar dhe vepruesin e ketij mekati e ka bere te obligueshem qe te vritet. Per cdo lloj sihri apo per msysh a ograk ka terapi te posacme dhe ajete e lutje te posacme. Allahu na largofte nga veprat shejtanore, na rruajte nga shejtaniu i mallkuar, ushtria e tij dhe vesveset e tij dhe te na mundesoje qe ta praktikojme Islamin paster, qete dhe te lire nga keto telashe dhe sprova te renda dhe te padeshiruara. . Allahu na forcofte imanin, na perforcofte ne udhezimine tij dhe na ndricofte mendjet e na begatofte me te mirat e Tij te pafundme! Amin
 
     15 10 2010 (14:58)
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
Pengesat ne te menduarit drejt...



Ekzistojnė njė numėr pengesash qė nuk u lejojnė aftėsive tona tė mendojnė siē duhet. Ato na pengojnė nė korrigjimin e keqkuptimeve tona dhe pėrbėjnė pengesat mė tė rėndėsishme pėr tė kuptuarit tonė tė duhur tė Kur’anit dhe tė mėsimeve islame. Ato na pengojnė plotėsisht nė vlerėsimin dhe participimin nė botėn qė na rrethon.


Kėto pengesa e vėshtirėsojnė edhe progresin shkencor, teknologjik dhe kulturor. Prej tyre janė:



Tė pasuarit e verbėr (imitimi)

Njėra nga pengesat mė tė mėdha nė tė menduarit e kthjellėt (kulluar) ėshtė pasimi i dikujt nė mėnyrė tė verbėr.

Juristi i madh Ibėn Abdul Ber pohon se pasimi i verbėr nuk mund tė jetė i konsideruar si pasim nė kuptim tė mirėfilltė tė fjalės pėr tė qenė njė ēėshtje e konsensusit juridik (ixhmasė). Ai iu referua pasimit tė verbėr tė juristėve tjerė pėrbrenda fushės sė ngushtė tė jurisprudencės islame.


Sa i pėrket pasimit tė verbėr nga tė tjerėt nė aspektet e pėrgjithshme tė mendimeve, tė jetės dhe tė besimit, kjo ishte arsyeja kryesore se pėrse paganėt nė Mekė refuzuan ta pranojnė islamin.




Allahu thotė: „E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): „Pranoni atė qė Allahu e shpalli!“ Ata thonė: „Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė!“ Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos kenė kuptuar asgjė dhe tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do t’i pasonin)?” - Sure El-Bekare: 170.

Pranimi i pavlefshėm (jokritik) i asaj qė ėshtė trashėguar nga stėrgjyshėrit (paraardhėsit) e njėrit ose tjetrit ėshtė i barasvlershėm me mbylljen (ndalimin) e plotėsishme tė aftėsive racionale.

Ėshtė njė qasje animale qė ndalon dhe pengon ndonjė shpresė tė udhėzimit, reformimit ose zhvillimit.

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė pėr tė, ka thėnė: Mos u bėni lajkatarė (shoqėrues epshor) e tė thoni: kur dikush sillet me ne mirė edhe ne do tė sillemi ashtu, e kur dikush na bėn padrejtėsi edhe ne ia bėjmė tė njėjtėn. Por ju pėrgatiteni veten tuaj (nė mirėsi) qė kur tė tjerėt sillen mirė edhe ju tė veproni kėshtu, e kur ju bėjnė keq ju mos bėni padrejtėsi ndaj tyre.



Trysnia sociale

Autoriteti i shoqėrisė dhe trysnia qė mund ta shfaqė “mendja grupore” e saj paraqesin pengesa nė tė menduarit e drejtė. Kjo ėshtė arsyeja pse Allahu subhanehu ue teala kishte urdhėruar tė Dėrguarin e Tij, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė pėr tė, qė t’i urdhėrojė paganėt nė Mekė tė ēlirojnė (nxjerrin) veten e tyre nga kjo trysni, kėshtu qė tė mund tė mendojnė me ēiltėrsi pėr mesazhin qė iu dha (prezantua) atyre.

Allahu thotė: “Thuaj, unė ju kėshilloj vetėm me njė gjė: pėr hir tė Allahut tė angazhoheni sinqerisht dy nga dy ose njė nga njė, e pastaj tė mendoni thellė (qė ta kuptoni) se shoku juaj (Muhammedi) nuk ka ndonjė ēmenduri. Ai nuk ėshtė tjetėr vetėm qė t’ju tėrheq vėrejtjen pėr njė dėnim tė ashpėr (nėse nuk besoni)”. -Sure Sebe’ė : 46

Kjo ndodh meqė kur njerėzit janė vetėm ose nė grupe, ata janė shumė mė tė prirur pėr tė qenė tė sinqertė dhe tė ndershėm pėr veten e tyre dhe pėr mė tepėr tė zhveshur nga pretendimet (shtirjet) qė janė tė pranishme nė publik, i cili vepron si njė barrierė (pengesė) qė t’i shohin njerėzit dhe gjėrat ashtu siē janė (duken) nė tė vėrtetė.

Allahu nė Kur’an thotė: “Jo, nuk ėshtė ashtu! Por tė kėqijat qė i punuan, zemrat e tyre ua mbuluan”. -Sure Mutaffifin: 14

“Ata thanė: zemrat tona janė tė mbyllura nga ajo qė ti na thėrret dhe nė veshėt tanė kemi shurdhim tė rėndė, kėshtu qė ndėrmjet nesh dhe teje ekziston njė perde, prandaj ti vepro sipas tėndes e ne vazhdojmė tonėn!”-Sure Fussilet:5

Shoqėria mund ta vėshtirėsojė njohjen dhe pranimin e sė vėrtetės, mund t’i pengojė nė veprimet e tyre njerėzit qė janė tė sinqertė.

Pėr tė menduarit e qartė (drejtė) ėshtė esenciale qė ta lėsh prapa ndikimin e tyre dhe tė mos ia vėsh veshin presioneve tė tyre. Njė person nuk mund tė mendojė drejtė dhe objektivisht tė kėrkojė tė vėrtetėn gjersa ndjenja (emocioni) e pengon dhe e turbullon, nėn trysninė e fjalėve me dy kuptime dhe nė frikė tė opinionit publik.

Pėr kėtė arsye, disa mendimtarė perėndimor kanė studiuar dhe kanė konkluduar se: “Shoqėria mund tė bėhet idol i fortė qė pengon tė menduarit dhe arsyen e shėndoshė”.



Paragjykimi

Njė studiues ka hulumtuar se fuqia dhe ashpėrsia e bindjes fetare ėshtė drejtpėrdrejt e lidhur me dobėsinė e tė menduarit. Kėtu, ajo ēfarė ėshtė referuar ėshtė besimtari nė pėrgjithėsi, duke pėrfshirė ato praktika tė shpikura fetare tė fabrikuara nga njeriu, e qė nuk janė nga Allahu dhe i Dėrguari i Tij, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė.

Allahu ka bėrė kėto obligime fetare tė jashtme dhe risitė baraz me ata qė i refuzojnė shenjat e Tij dhe gjithashtu si njė mjet (mėnyrė) pėr t’ia vėshtirėsuar njerėzve rrugėn e Tij.

Allahu thotė: “Kush ėshtė mė mizor se ai qė ndaj Allahut shpif gėnjeshtra apo ka pėrgėnjeshtruar faktet e Tij”. Sure El-En’amė: 21

Paragjykimi pengon mendimin racional dhe logjik, duke ia shtuar mendjes misticizmin, magjinė dhe dredhinė.

Njė person qė ėshtė zhytur nė mendime tė tilla i kėmbėngul shpresat e tij nė mrekullira.

Pėrkundrazi, Islami udhėzon qė njerėzit tė pėrqendrohen nė normat dhe ligjet natyrore qė i ka vendosur Allahu.

Tė menduarit ėshtė njė aktivitet mendor qė kėrkon pėrdorimin e arsyes qė t’i organizojė proceset e tė menduarit.

Kur njeriu paragjykon, aktiviteti mendor ndėrpritet dhe gozhdohen konkludimet pėr ēėshtjet. Kjo ndodh kur mendjet e dobėta i shfrytėzon njė magjistar, i cili pretendon tė ketė dituri misterioze pėr tė padukshmen dhe pėr ēėshtjet tjera tė fshehta.

Njė magjistar i tillė kufizon veten e tij nė pėrdorimin e mendjes se dobėt.

Allahu thotė: „...Ata kanė zemra me tė cilat nuk kuptojnė, kanė sy me tė cilat nuk shohin dhe kanė veshė me tė cilat nuk dėgjojnė. Ata janė si kafshėt, madje edhe mė tė humbur, tė tillė janė ata tė marrėt“. (Araf, 179)



Absolutizmi

Qėndrimi se gjithēka ėshtė e qartė, ėshtė njė pengesė serioze nė tė menduarit e drejtė. Shtrėngon mendjen tė merr njė qėndrim o asnjė. Madje nė ēėshtjet emocionale, ky qėndrim kėrkon qė ju ose doni diēka plotėsisht, ose e pėrbuzni atė tėrėsisht.

Ali b. Ebu Talib na paralajmėron kundėr kėsaj tendence, duke thėnė: „Duaje mikun tėnd me masė, sepse njė ditė mund tė bėhet armik i juaji; urrejeni atė qė ju ka ofenduar me masė, sepse njė ditė, ai njeri mund tė bėhet i dashur pėr ty“.

Tė menduarit absolutist e bėn tė pamundur pėr njė person tė rishikojė qėndrimin e tij ose tė korrigjojė kuptimin e tij pėr gjėrat. Nuk bėn dialog apo thėnė thjesht nuk e konteston ēėshtjen pėr tė cilėn ai ka bindje, qėkur personi me qėndrimet e tij pohon formulimet (thėniet) e tij nė vend qė t’i diskutoj ato.

Njė nga faktet mė mendjemprehėse qė janė thėnė nė lidhje me kėtė ēėshtje ishte formula (thėnia) e juristit tė madh Imam Shafiut, Allahu e mėshiroftė. Fjalėt e tij mund tė merren si parime tė pėrgjithshme pėr atė se si duhet tė mendojmė. Ai thotė: „Unė marr (pretendoj) mendimin tim si tė vėrtetė, por unė pranoj mundėsinė se mund tė jetė edhe gabim. Unė pretendoj qė mendimi tjetėr ėshtė gabim, por unė pranoj mundėsinė se mund tė jetė edhe i vėrtetė“.

Imam Shafiu konstaton se ai konsideron mendimin e tij tė jetė i saktė, sepse ėshtė ajo se ēfarė ai ka rezultuar pas hulumtimeve dhe gjurmimeve tė konsiderueshme shkencore, punės sė shumtė dhe tė vėshtirė dhe zhytjes nė mendime.

Ai braktisė hapjen e mundėsisė qė ai mund tė jetė gabim. Prandaj ai ėshtė i aftė tė kontrollojė dhe tė rishikojė mendimin e tij dhe tė diskuton mendimin e tij me tė tjerėt. Ai ėshtė i hapur pėr kritikėt dhe pėr kėshillat nga tė tjerėt.



Ndjeshmėria ndikon nė tė menduarit e drejtė

Nėse njė person reagon verbėrisht ndaj asaj qė ndodh pėrreth atij, ose ėshtė nėn ndikimin e faktorėve si zemėrimi dhe urrejtja qė e bėn atė nervoz ose tė irituar (gjaknxehtė), mendimi i tij do tė jetė i padrejtė dhe i turbulltė. Kjo ėshtė arsyeja pse Pejgamberi i jonė, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė pėr tė, ka thėnė: „Nuk duhet marrė ndonjė vendim kur jeni tė zemėruar“

Zemėrimi ėshtė thjesht njė manifestim i nervozizmit qė mjegullon mendimet e njeriut.

Njė musliman duhet tė jetė i matur dhe syēelė nga tė gjitha kėto pengesa qė mjegullojnė tė menduarit, veēanėrisht qėkur Kur’ani na paralajmėron duke thėnė: „A nuk e studiojnė me vėmendje Kur’anin? Por jo, ata janė zemra qė kanė drynat e vet?“ (Muhamed, 24)

Lusim Allahun e madhėruar qė tė na mbrojė mendjet tona nga kėto pengesa nė tė menduarit e drejtė dhe tė qartė.



 
     15 10 2010 (14:54)
Pages     Key     4 Page  1   2   3  4 Total:33 post