logo meemira.com

     

 
4 Page 1  2   3   4  Total:33 post
ricco HOME FORUMS Religjioni - Feja dhe besimi ne zot Psikologjia islame!
Psikologjia islame! - 23 05 2011 - 18:54
  ricco



Profili per: ricco    

Foto Albumi ricco   

Miqte e ricco  

Forumi juaj ricco   

Zemrimi dhe depresioni nga aspekti Islam


"Njeriu ėshtė krijuar i dobėt" thotė Kurani.
Gjatė momenteve tė dobėsisė ne i nėshtrohemi qėllimeve tė armikut tonė, shejtanit, i cili na " sulmon nga para, prapa dhe anėve...



Kur Allahu i Madhėrishėm krijoi njeriun, Ai krijoi brenda tij shumė emocione dhe dėshira, qė ne i quajmė instikte njerėzore. Kėto pėrfshijnė kualitete pozitive siq ėshtė njohja dhe shprehja e tė vėrtetės, dashuria, dhembshuria dhe dėshirat e plota fiziologjike sikurse etja, uria dhe nevojat seksuale.
Ekzistojnė edhe kualitete negative sikurse urrejtja dhe tėrbimi qė prodhojnė dhunė dhe depresion. Melekėt qė ishin dėshmitarė tė krijimit tė Ademit a.s. ishin tė vetėdijshėm pėr kėto kualitete negative dhe hulumtuan krijimin e kėsaj qenie tė re e cila sipas fjalėve tė tyre:
"A do ta vėshė nė te atė qė bėn ērregullime dhe qė derdh gjaqet…"
(El Bekare, 30)

Mirėpo Krijuesi i Gjithėdijshėm, ka mbjellur disa mekanizma mbrojtės nė luftė kundėr kėtyre pasioneve negative.
"Njeriu ėshtė krijuar i dobėt" thotė Kurani. Gjatė momenteve tė dobėsisė ne i nėshtrohemi qėllimeve tė armikut tonė, shejtanit, i cili na " sulmon nga para, prapa dhe anėve" me qėllim qė tė na disorientoj nga vetėdija e pandėrprerė mbi prezencėn e Allahut. Kėshtu qė, tėrbimi nė vete nuk ėshtė i natyrshėm. Kjo ėshtė shprehje e gabuar pėr zemėrimin i cili sjellė deri te problemi.
Zemėrimi (tėrbimi) destabilizon mendimet. Ai ērregullon gjykimin normal, udhėheq nė depresion, ēmenduri dhe veprim tė gabuar. Gjatė zemėrimit njeriu mund tė lėndoj fizikisht dhe verbalisht personin e dashur, lėndon personin tjetėr sikurse kafsha, ose gjatė fazės sė depresionit mund tė lėndoj vetėn ose tė bėjė vetėvrasje.
Kur zemėrimi orientohet ndaj grupit tė njerėzve, ai mund tė shprehet me terrorizėm, qoftė kur drejtohet kundėr njė grupi njerėzish, feve dhe popujve tjerė.
Plotėsimi natyral i dėshirave normale, qoftė nė kuptim tė ushqimit ose marėdhėnies seksuale, ėshtė parakusht pėr prevenimin e zemėrimit. Ekzistojnė shumė kemikate dhe hormone qė ndikojnė nė disponimin dhe sjelljėn tonė.
Ėshtė e njohur qė hipoglicemia (niveli i ulėt i sheqerit nė gjak) ose tajitja tejmase e hormoneve tė gjėndrrės mbrojtėse ndikon nė disponimin tonė dhe shkakton zemėrimin. Hormonet duhet mbajtur nė barazpeshė e cila lehtėson harmoninė tonė shpirtėrore.
Pejgamberi ynė, Muhammedi, s.a.v.s. u dėrgua pėr mbarė njerėzimin pėr tė na mėsuar sjelljėn e bukur morale dhe vazhdimisht ka folur pėr kontrollimin e zemėrimit. Njė sahab e pyeti Pejgamberin ,s.a.v.s.: "Mė jep njė kėshillė tė shkurtėr pėr moralin nė bazė tė cilit mund tė shpresoj mirėsi nė kėtė dhe nė botėn tjetėr?" Pejgamberi, s.a.v.s. iu pėrgjigj: "Mos u zemėro."
Pejgamberi,s.a.v.s. njėherė i pyeti shokėt e tij: "Kėnd e mendoni njeri tė fortė?" Ndėrsa ata u pėrgjigjėn: "Ai i cili mund ta mposhtė dikend nė luftė." Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: " Nuk ėshtė kėshtu. I fortė ėshtė ai i cili mund tė kontrollohet nė momentin e hidhėrimit."
Duhet bėrė dallimin nė mes zemėrimit si pėrgjigje natyrale nė padrejtėsi dhe trathti dhe zemėrimin joproduktiv si hakmarrje personale.
Me njė rast halifi Aliu r.a. duke luftuar u ballafaqua me kryeparin e idhujtarėve, e mposhti dhe deshi ta vras, kur ai nė at moment e pėshtyri nė fytyrė. Aliu r.a. menjėherė u ngritė dhe u largua duke mos e vrarė atė. Njeriu vrapoi pas tij duke e pyetur: "Pate rastin tė mė vrasėsh, pėrse nuk e bėre?" Aliu, r.a. tėrėsisht i qetė u pėrgjigj: "Nuk kam urrejtje personale ndaj teje, kundėr jush luftoj pėr shkak tė mosbesimit tuaj ndaj Allahut. Sikur tė tė mbysja pasi mė pėshtyre nė fytyrė, atėherė lufta do t'ishte hakmarrja ime personale, e unė nė kėtė nuk dėshiroj tė marrė pjesė.Pas kėsaj kryepari idhujtar menjėherė pranoi islamin.
Ēfarė ndodhė fiziologjikisht kur zemėrohemi?
Rritet frekuenca e zemrės dhe tensioni i gjakut si pasojė e veprimit direkt tė adrenalinės nė gjak. Rritet fuqia ynė fizike, ndėrsa zvogėlohet fuqia shpirtėrore. Mendja jonė dhe fuqia e gjykimit mėnjanohen, dhe gjėrat tė cilat nė gjendjen normale mund t'i arsyetonim bėhen tė papranueshme. Organet e trupit tonė, tė cilat zakonisht janė nėn kontrollin tonė dalin jashtė kontrollit.
Pra, gjuha jonė, duart, kėmbėt dalin prej kontrollės. Personi i cili nuk kontrollon dhe orienton zemėrimin mund tė ndėrtoj hidhėrimin brenda vetės, i cili mund tė lėndoj fizikisht. Pėrveē depresionit dhe ndjenjės sė shpirtngushtėsisė gjatė fazės sė jo paraqitjes sė zemėrimit, ritmi i shpejtuar i zemrės dhe tensioni i lartė i gjakut mund tė dėmtojnė zemrėn, bile duke shkaktuar nė fund edhe sulm nė zemėr. Pėrveē dhunės gjatė fazės sė zemėrimit (sepse mendja nuk punon drejtė) njeriu mund tė bie vendim tė gabuar nė punėn e tij ose nė marrėdhėnjet personale dhe kėshtu mund tė ndikoj nė ardhmėrin e tij.

ILAQI I ZEMĖRIMIT

Ilaēi i parė preventiv ėshtė nga ndieshmėria nė provokime. Kjo duhet tė jetė e domosdoshme qė njerėzit tė preokupohen me diē tjetėr me qėllim tė orientimit personal. Pėrveē pėrkujtimit ndaj Allahut ose ibadetit, ekzistojnė edhe mėnyra tjera qė mund tė ndihmojnė. Pejgamberi, s.a.v.s. e ka kėshillue njė njeri qė tė pinė ujė kur hidhėrohet me bashkėshortėn dhe ta mbajė nė gojė pa e pėrbi. Pas disa muajsh tė kėsaj kėshille bashkėshorti vie te Pejgamberi,s.a.v.s. duke e lajmėruar se kėshilla e tij ka pasur sukses.
Meqė besojmė se zemėrimi ėshtė shprehje e kontrollimit tė shejtanit, nuk duhet lejuar qė ai tė merrė kontrollin. Allahu i Madhėrishėm nė Kuranin fisnik urdhėron e thotė:

" E nėse ty tė ngacmon ndonjė ngacmim prej djallit, ti kėrko mbrojtje prej Allahut se vėrtet Ai ėshtė dėgjuesi i dijshmi."
(Fussilet,36)
Pejgamberi s.a.v.s. ka kėshilluar qė kur jemi tė zemruar tė ulemi ose tė shtrihemi, sepse nuk ėshtė lehtė me e goditė dikend kur jemi nė kėtė pozitė. Por, ilaēi mė i mirė ėshtė me mendue pėr hidhėrimin dhe dėnimin e Allahut. A thua hidhėrimi i Allahut ėshtė mė i vogėl se i yni? Dhe ēfarė ndodhė kur Ai shprehė hidhėrimin e tij? Ne, njerėzit qė kėrkojmė falje nga Allahu sė pari duhet falur njerėzit. Kur falim dikend, vendoset paqja dhe qetėsia nė zemrat tona.
Atributi i parė i Allahut me tė cilin ne myslimanėt pėrkujtohemi, ėshtė qė Ai ėshtė Mėshiruesi, Mėshirėbėrėsi. Allahu i Madhėrishėm thotė: "Mėshira Ime ėshtė mė e madhe se hidhėrimi Im", ndėrsa Pejgamberit,s.a.v.s. nė hadithi kudsi ka thėnė: O bijt e Ademit, kur hidhėrohemi, mė pėrkujtoni Mua. Pra, pėrkujtimi tek Allahu ėshtė ibadet i cili na ndihmon tė kthehemi nė rrugė tė drejt. Njė prej emrave tė Zotit ėshtė edhe Ja Halim, nė kuptimin I Butė. Gjithashtu duhet tė lutemi Allahut me pas nėn kontrollė situatėn qė ka shkaktuar hidhėrimin. Duhet kuptuar gjithashtu qė kjo jetė, edhe pse ėshtė e dashur, ėshtė kalimtare, dhe nuk duhet harruar vdekjėn dhe nuk duhet lejuar ta shkatėrrojmė botėn e pėrherėshme pėr shkak tė kėsaj bote tė pėrkohshme.
Larja me ujė tė ftoht ose dushi i ftohtė gjithashtu ėshtė i dobishėm dhe i efektshėm.
Me rėndėsi ėshtė me i orientuar energjitė nė bashkėveprim me diē tjetėr. Por, sjellje kulmore dhe shembull i edukatės islame ėshtė tė veprohet kundėr asaj qė pretė provokuesi. Nėse provokuesi pretė qė ta kritikoni ose t'ia ktheni me nėnēmim verbal, atėherė duhet pėrgjigjur se e doni atė, duke ia pėrmendur cilėsit e tija tė mira. Nėse pret qė ta sulmoni fizikisht, atėherė duhet pėrqafuar dhe me e falė.

SHPIRTNGUSHTĖSIA ( DEPRESIONI )

Shpirtėngushtėsia ėshtė gjendje e mendimeve pikėlluese dhe ndjenjės sė jo mirėqenjės. Kjo mund tė jetė shkas i hidhėrimit ndaj vetvetės ose tjetrit, mos paraqitjės sė zemėrimit, mos suksesit ose frustracionit. Shpirtėngushtėsia ėshtė sėmundje vdekjeprurėse e cila mund tė shkaktoj dėm akut trupit ose dėm nė bazė kronike si dhe mund tė shkatėrroj pa kėthim tė marėdhėniet ndėrnjerėzore. Gjatė gjendjės sė shirtėngushtėsisė, njerėzit mund tė kenė edhe mendime vetvrasėse. Shpirtėngushtėsia ndėrtohet ngadal, ndėrsa zemrimi ėshtė manifestim akut, e cila nga brenda brenė shpirtin dhe trupin njerėzor.
Nga ndonjėherė shpirtėngushtėsia ose depresioni ėshtė pasojė e ērregullimit tė baraspeshės kimike, sikurse te tėrbimi, qoftė kur bėhet fjalė pėr gjendjėn psikotrope me zvoglimin e amineve tė trurit, epinefrinės, norepinefrinės dhe dopaminės ose disbalansi hormonal sikur hipertireoza dhe sėmundja e Adisonit. Prandaj tė gjitha rasteve tė depresionit duhet gjetur shkaku organik.
Mėnyra e luftės kundėr depresionit ėshtė fenomeni i kontrollit mendor. Duhet kuptuar se ne nuk jemi nė gjendje me e kontrollu fatin tonė. Lėshimet e caktuara dhe sprovat na dhurojėn mundėsin pėr tė mėsuar leksione tė caktuara.
Ilaēi pėr depresion ėshtė shpresa. Allahu i Madhėrishėm shpresėn e pėrkrah duke thėnė:
"O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime vetėn tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut…"
(Ez Zumer,53)
Krahas me kėtė, pa marrė parasysh shkallėn e pashpresės, depresionin ose frustracionin, nuk duhet humbur shpresėn sepse gjithmon drita ėshtė nė fund tė tunelit. Shpresa mė e madhe ėshtė mėshira e Allahut.
Ne,myslimanėt, besojmė qė vuajtjet tona dhe fatkeqėsit janė sprova nga Allahu i cili ka thėnė:
"Po ju menduat se do tė hyni nė xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush…"
(El Bekare,214)
"Ne do t'ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frutet, po ti jepju myzhde durimtarėve."
(El Bekare,155)
  Share on FaceBook

   01 01 1970 (01:00)
  gigo

gigo


Register: 29 01 2010
From: Italy
Points: 307
ricco ka thene me pare:
femra ne Islam
Falėnderimi i qoftė All-llahut, pershendetjet qofshin per Muhamedin a.s familjen e tij dhe pasuesit deri nė ditėn e gjykimit. I lartesuar qofte Allahu qe na beri pasues te mesimeve te Kur’anit, porosive te Muhamedit dhe pejgambereve tjere para tij, nga Ademi e deri tek vula e pejgamberise Muhamedi a.s, i konfirmuar me mesazhin e pergjithshem dhe kolektiv.

Kur’ani eshte Libri i kumtuar per ne per t’na treguar rrugen e miresise per te gjithe njerezit, per te rregulluar jeten private dhe publike te individit dhe shoqerise njerezore ne teresi. Ne theks te veqante Kur’ani ne permbajtjen e tij solli dispozita per shoqerine, rolin e gruas dhe rregullat rreth saj. Familja ze nje vend te rendesishem ne Librin e Allahut xh.sh. Ne mesimet islame ēeshtjet civile si fejesa, martesa jane te qartesuara ne shume ajete, por edhe kaptina te shumta flasin per kete fushe.

Gruaja ne te kaluaren ishte ne kerkim te pozites se saj, nderi i saj ishte i neperkembur, dinjiteti i saj ishte i shtypur. Pra ne te gjitha fushat ajo ishte ne pamundesi per te vendosur per te drejtat e saja. Me ardhjen e Kur’anit asaj i kthehet vlera si njeri. Kur’ani ne shume ajete dhe sure parashtron dispozitat rreth saj, pikerisht kaptina me e madhe e Kur’anit i kushtohet rregullave rreth saj ne raport me mashkullin dhe ne kete menyre rregullohen dispozitat edhe ne raportin bashkeshortor ne theks te veēante..

Prandaj, para se te flasim rreth ketyre rregullave dhe dispozitave Kur’anore ( ne veēanti ne suren el-bekareh) do te bejme nje veshtrim te pergjithshem mbi qendrimin islam ndaj femres.

Karakteristike e pare e raportit kur’anor ndaj femres eshte barazia e gjinive. Kur’ani na meson qe femra dhe mashkulli jane krijesa te Allahut dhe se ne asnje menyre femra nuk eshte e nje rangu me te ulet se mashkulli. Ne kontekst te kesaj, Kur’ani vuri dispozita per te dy gjinite e qe kane te bejne me ēėshtje te drejtave dhe barazive te tyre ne shoqeri.

Allahu ka garantuar ēdo anetari te shoqerise te drejtat dhe barazine mes tyre, duke kerkuar qe detyrat dhe obligimet e vura nga Ai te jene te zbatueshme pa dallim. Secili nga ne ka detyra ndaj tjetrit si njerez, femer apo mashkull. Islami i dha vlere dhe konsiderate femres e cila ka rol kyq dhe eshte pjese e barabarte e shoqerise-si krijese. Islami i konsideron si mashkullin ashtu edhe femren si krijesa madheshtore te Zotit, ajo shihet si pjesetare shembullore ne shoqeri.

Zoti fuqiplote i krijoi njerezit prej nje baze, nje origjine, prej dheu siq e permend edhe ajeti: “ O ju njerez! Kinie friken Zotin tuaj qe ju ka krijue prej nje veteje ( njeriu) dhe nga ajo krijoi palen ( shoqen) e saj e prej atyre dyve u shtuan burra shume e gra” En Nisa 1

Gruaja ne islam eshte pjese integrale e shoqerise sikurse burri, ne kete referohet edhe ajeti Kur’anor:” O ju njerez, vertet Ne ju krijuam juve prej nje mashkulli dhe nje femre, ju beme popuj e fise qe te njiheni ndermjet vete, e s’ka dyshim se tek Allahu me i ndershmi nder ju eshte ai qe me teper eshte ruajtur” El huxhurate 13

Kur’ani na lajmeron se femra ne kohen e injorances arabe ishte e perbuzur, ne veqanti lindja e vajzes shkaktonte mllef dhe fshihej prej njerezve per shkak te lindjes se saj.

Mbi pikepamjen islame rreth statusit te femres eshte folur shpesh dhe kjo sot nuk eshte diqka e re sipas islamit, per faktin se shume ajete, dhe sure i japin rendesi asaj, por edhe tituj te shumte ne jurispudencen islame ne kapituj te ndryshem flasin per femren dhe statusin e saj.

Islami beri emancipimin e femres e cila ne kohet e kaluara iu nenshtrua padrejtesise dhe mohimit te se drejtes se saj per jete te lire publike dhe shoqerore. Asaj i ndalohej prekja e librave te shenjta si dhe i mohohej e drejta per te marre pjese me burrat ne aktivitetet shoqerore:

“ Kush ben ndonje nga punet e mira, qofte, mashkull ose femer duke qene besimtar, te tillet hyjne ne xhenet dhe nuk u behet fare padrejtesi” En nisa 124

Por edhe ne shume ajete tjera Kur’ani i jep poziten dhe pergjegjesine e femres, ajo konsiderohet ne islam me pergjegjesi te ndara nga mashkulli, si ne aspektin e besimit , moralit dhe veprimtarise se saj ne shoqeri. Roli i saj ne shoqeri eshte i madh dhe se ajo paraqet pjesen e shoqerise muslimane. Imazhi i saj ne islam eshte imazh i bukurise, drejtesise dhe dinjitetit, ne familje ajo sjell strehimin paqesor, siq e potencon Kur’ani Famelarte: “Dhe nga faktet (e madherise se) e Tij eshte qe per te miren tuaj, Ai krijoi nga vete lloji juaj palen (grate), ashtu qe te gjeni prehje tek ato dhe ne mes jush krijoi dashuri e meshire.” Err rum 21

Ne nje prononcim te tij ne lidhje me femren dhe statusin e saj ne islam, Dr. Buti deklaron: “ Islami i konsideron si mashkullin ashtu edhe femren krijese e ndershme e Zotit, mbi parimin e njerezise dhe i vetmi dallim qe e verejme mes tyre eshte veprimtaria e tyre apo shkalla e devotshmerise, bazuar ne kete ky mund te jete ndryshimi mes tyre”

Dispozitat islame ne raport me femren

E drejta financiare
Eshte e njohur nga e kaluara e popujve se femra ne shoqerite e tyre nuk gezonte asnje te drejte, civile, sociale dhe shoqerore. Me ardhjen e islamit gjendja e saj rregullohet teresisht duke konfirmuar pavaresine dhe te drejtat e saja civile si dhe duke shpallur lirine e saj te plote financiare. Zoti thote: “Burrave ju takon hise nga ajo qe fituan ata dhe grave gjithashtu ju takon hise nga ajo qe fituan ato…” En nisa 32

Ajeti tjeter verteton parimisht te drejtat ne trashegim per meshkuj dhe per femra’’Meshkujve ju takon pjese nga pasuria qe e lene prinderit e te afermit( pas vdekjes ), edhe femrave ju takon pjese nga ajo qe lene prinderit e te afermit…” en nisa 7. Asaj i lejohet te posedoj pasuri edhe pa pelqimin e bashkeshortit, ka te drjeten per te shitur e blere si dhe per te administruar me parate dhe pronen e saj.

“E ne rast te abuzimit te se drejtes se saj financiare, atehere e drejte e saj eshte qe me kembegulje te kthej dhe te vertetoj te drejten ne trashegimi . “Islami paralajmeroj njerezit per injorancen e tyre ndaj femres te cilet abuzojne me te drejten e saj, ne rastin kur asaj i mohohet e drejta ne trashegimi pas vdekjes se prindit apo bashkeshortit apo vendimi per t’i ndaluar asaj martesen ne menyre qe te perfitohet nga pasuria e saj. Asaj i lejohet te posedoj pasuri edhe pa pelqimin e bashkeshortit
Kur’ani vendosi per pavaresine financiare te mashkullit dhe femres duke i bere ata pergjegjes te pavarur ne ēėshtjet financiare dhe permes kesaj anuloi keto zakone duke i dhene tere farefisit femeror hise dhe te drejten ne trashegimi.

Kur’ani thote: “ edhe femrave gjithashtu ju takon hise nga ajo qe fituan ato…”

Ne kete ajet Allahu konfirmon se pasuria e femres eshte e ndare prej pasurise se mashkullit dhe ne kete kontekst Dr. Muhamed ebu Faris njohes i mire i kesaj fushe thote: “ Eshte e drejte e femres per te poseduar pasuri te luajtshme dhe dhe te paluajtshme e per kete jane sjelle dispozita juridike nga Kur’ani dhe se shperdorimi i ketyre fondeve nga gjinia tjeter llogaritet kundervajtje dhe ndeshkim per abuzuesit e pasurise se femres e e cila ne ēdo forme ka te drejten legjitime te mbroje dhe te marre te drejten e saj, gjithehere ne perputhje me normat islame”.

E drejta per pune
Ne lidhje me te drejten e punes, islami konsideron se femra mbane pergjegjesine primare ne ēeshtjet dhe menaxhimin e puneve te shtepise , kujdesin per higjienen, per femijet dhe edukimin e tyre. Pra ajo eshte pergjegjese kryesore ne familjen e saj. Gjithashtu ajo mban edhe pergjegjesi ekonomike ne familje si dhe nuk ka pengese qe ajo te punoj edhe jashta shtepise gjithehere duke ruajtur dinjitetin dhe personalitetin e saj .

Edhe femra pra eshte me te drejta te plota siq e ceka me lart, por parimisht ajo duhet te perqendroj kujdesin e saj ndaj edukimit te brezave te cilet do te ishin ne sherbim te shoqerise dhe kjo ne nje menyre llogaritet pak me e lehte se sa puna e saj ne industri, bujqesi apo tregti edhe pse puna e tille eshte e lejuar per te apo pune tjera qe jane ne suaza te lejuares.

Argument tjeter i lejimit te punes dhe daljes se gruas per nevoja te veta eshte edhe ky ajet kur’anor: “ Burrave ju takon hise nga ajo qe fituan ata dhe grave gjithashtu ju takon hise nga ajo qe fituan ato” En nisa 32

E drejta per arsimim
Ne lidhje me te drejten per arsimim, kur’ani ka kerkuar nga njerezit qe te kerkojne diturine e qe shume ajete i referohen rendesise qe ka dija, shkenca dhe kerkimi i diturise ne vazhdimesi. Per kete kemi ajete te shumta por edhe hadithe qe obligojne kerkimin e diturise. Islami e beri obligim kerkimin e diturise per ēdo musliman dhe muslimane dhe se ne shoqerine islame asnjehere nuk mund te kete ndalese per marrjen e diturise per asnjeren gjini.

Lexuesi i kur’anit veren qarte percaktimin hyjnor per te drejten e arsimimit te femres sepse ajo konsiderohet gjysma e shoqerise e per kete fakt ajo nxitet per shkence, arsim si dhe kujdes te jashtezakonshem ndaj dijes.

Na eshte e njohur qe ajeti i pare apo kryetitulli kur’anor eshte “LEXO” si dhe ajeti tjeter: “ Po Allahut ia kane friken nga roberit e Tij, vetem dijetaret…” Fatir 28

Imam Nesefiu ne komentimin e tij rreth ketij ajeti thote: “ Friken Allahut ia kane ata shkencetare te cilet njohin dhe madherojne Allahun me cilesite e Tij madheshtore, por edhe studimin e tyre mbi Librin e shenjte si dhe mesimet e te derguarit a.s. permes kesaj atyre u shtohet frika

Pejgamberi a.s. ne nje thenie te tij obligon te dy gjinite per dije: “ Kerkimi i diturise eshte obligim per ēdo besimtare dhe besimtare” Ibn Maxheh

Ndersa Dr. Nurud-din Itr ne lidhje me arsimimin e femres thote: ”Ketu kemi te bejme ne radhe te pare mbi detyrat qe ka femra per te njohur parimet elementare si ēeshtjet e besimit dhe konditave te fese por edhe ato qe kane te bejne me interesin e saj dhe obligimet e jetes qe ka ajo dhe se kryerja e obligimeve eshte detyre per te, e ne kete rast edhe kerkimi i diturise”

Ne kohen e te derguarit, grate e pane te rruges nevojen e marrjes se njohurive, per kete arsye shkuan te i derguari dhe kerkuan qe edhe ato te jene pjese e keshillave dhe njohurive qe predikon i derguari a.s. Ebi Seid el Hudrijj rrefen: Femrat kerkuan nga i derguari qe edhe per to te kete kohe per ligjerime dhe keshilla. I derguari u premtoi atyre nje dite per t’u ligjeruar dhekeshilluar
Kjo tregon per interesimin qe kishte femra per t’u pajisur me dije qe ne ato kohe, ndersa sot bota moderne pavaresisht nga thirrjet per emancipimin e grave ngec ne kete drejtim.

Femra sipas islamit ze vend te rendesishem me nje mision shkencor ku ajo e ka te qarte vendimin dhe statusin e saj per t’u pajisur me njohuri shkencore e qe per kete qarte flet Kur’ani dhe i Derguari Muhamed a.s, por edhe libra te shumte ne sferen e arsimimit te femres.

ricco-15|Data:23 05 2011 -09:00|post:37886|
femra ne jeten sociale ka nje rol te vogel per shkak te kapacitetit te saj minor. sa per ne rolin qe ka ne vendet islamike e dime shume mire cfare roli kane 7 gra me nje burre. jane te zonja te kujdesen per burrin e tyre dhe mos te krijojne konflikte ne familje. detyra e vetme tyre eshte shtatzania. dhe pastrim shtepie. te mbuluara me cercaf koke e kembe kurani keshtu i ruan nga syri i keq i meshkujve grabitqare.
 
     23 05 2011 (18:54)
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
femra ne Islam
Falėnderimi i qoftė All-llahut, pershendetjet qofshin per Muhamedin a.s familjen e tij dhe pasuesit deri nė ditėn e gjykimit. I lartesuar qofte Allahu qe na beri pasues te mesimeve te Kur’anit, porosive te Muhamedit dhe pejgambereve tjere para tij, nga Ademi e deri tek vula e pejgamberise Muhamedi a.s, i konfirmuar me mesazhin e pergjithshem dhe kolektiv.

Kur’ani eshte Libri i kumtuar per ne per t’na treguar rrugen e miresise per te gjithe njerezit, per te rregulluar jeten private dhe publike te individit dhe shoqerise njerezore ne teresi. Ne theks te veqante Kur’ani ne permbajtjen e tij solli dispozita per shoqerine, rolin e gruas dhe rregullat rreth saj. Familja ze nje vend te rendesishem ne Librin e Allahut xh.sh. Ne mesimet islame ēeshtjet civile si fejesa, martesa jane te qartesuara ne shume ajete, por edhe kaptina te shumta flasin per kete fushe.

Gruaja ne te kaluaren ishte ne kerkim te pozites se saj, nderi i saj ishte i neperkembur, dinjiteti i saj ishte i shtypur. Pra ne te gjitha fushat ajo ishte ne pamundesi per te vendosur per te drejtat e saja. Me ardhjen e Kur’anit asaj i kthehet vlera si njeri. Kur’ani ne shume ajete dhe sure parashtron dispozitat rreth saj, pikerisht kaptina me e madhe e Kur’anit i kushtohet rregullave rreth saj ne raport me mashkullin dhe ne kete menyre rregullohen dispozitat edhe ne raportin bashkeshortor ne theks te veēante..

Prandaj, para se te flasim rreth ketyre rregullave dhe dispozitave Kur’anore ( ne veēanti ne suren el-bekareh) do te bejme nje veshtrim te pergjithshem mbi qendrimin islam ndaj femres.

Karakteristike e pare e raportit kur’anor ndaj femres eshte barazia e gjinive. Kur’ani na meson qe femra dhe mashkulli jane krijesa te Allahut dhe se ne asnje menyre femra nuk eshte e nje rangu me te ulet se mashkulli. Ne kontekst te kesaj, Kur’ani vuri dispozita per te dy gjinite e qe kane te bejne me ēėshtje te drejtave dhe barazive te tyre ne shoqeri.

Allahu ka garantuar ēdo anetari te shoqerise te drejtat dhe barazine mes tyre, duke kerkuar qe detyrat dhe obligimet e vura nga Ai te jene te zbatueshme pa dallim. Secili nga ne ka detyra ndaj tjetrit si njerez, femer apo mashkull. Islami i dha vlere dhe konsiderate femres e cila ka rol kyq dhe eshte pjese e barabarte e shoqerise-si krijese. Islami i konsideron si mashkullin ashtu edhe femren si krijesa madheshtore te Zotit, ajo shihet si pjesetare shembullore ne shoqeri.

Zoti fuqiplote i krijoi njerezit prej nje baze, nje origjine, prej dheu siq e permend edhe ajeti: “ O ju njerez! Kinie friken Zotin tuaj qe ju ka krijue prej nje veteje ( njeriu) dhe nga ajo krijoi palen ( shoqen) e saj e prej atyre dyve u shtuan burra shume e gra” En Nisa 1

Gruaja ne islam eshte pjese integrale e shoqerise sikurse burri, ne kete referohet edhe ajeti Kur’anor:” O ju njerez, vertet Ne ju krijuam juve prej nje mashkulli dhe nje femre, ju beme popuj e fise qe te njiheni ndermjet vete, e s’ka dyshim se tek Allahu me i ndershmi nder ju eshte ai qe me teper eshte ruajtur” El huxhurate 13

Kur’ani na lajmeron se femra ne kohen e injorances arabe ishte e perbuzur, ne veqanti lindja e vajzes shkaktonte mllef dhe fshihej prej njerezve per shkak te lindjes se saj.

Mbi pikepamjen islame rreth statusit te femres eshte folur shpesh dhe kjo sot nuk eshte diqka e re sipas islamit, per faktin se shume ajete, dhe sure i japin rendesi asaj, por edhe tituj te shumte ne jurispudencen islame ne kapituj te ndryshem flasin per femren dhe statusin e saj.

Islami beri emancipimin e femres e cila ne kohet e kaluara iu nenshtrua padrejtesise dhe mohimit te se drejtes se saj per jete te lire publike dhe shoqerore. Asaj i ndalohej prekja e librave te shenjta si dhe i mohohej e drejta per te marre pjese me burrat ne aktivitetet shoqerore:

“ Kush ben ndonje nga punet e mira, qofte, mashkull ose femer duke qene besimtar, te tillet hyjne ne xhenet dhe nuk u behet fare padrejtesi” En nisa 124

Por edhe ne shume ajete tjera Kur’ani i jep poziten dhe pergjegjesine e femres, ajo konsiderohet ne islam me pergjegjesi te ndara nga mashkulli, si ne aspektin e besimit , moralit dhe veprimtarise se saj ne shoqeri. Roli i saj ne shoqeri eshte i madh dhe se ajo paraqet pjesen e shoqerise muslimane. Imazhi i saj ne islam eshte imazh i bukurise, drejtesise dhe dinjitetit, ne familje ajo sjell strehimin paqesor, siq e potencon Kur’ani Famelarte: “Dhe nga faktet (e madherise se) e Tij eshte qe per te miren tuaj, Ai krijoi nga vete lloji juaj palen (grate), ashtu qe te gjeni prehje tek ato dhe ne mes jush krijoi dashuri e meshire.” Err rum 21

Ne nje prononcim te tij ne lidhje me femren dhe statusin e saj ne islam, Dr. Buti deklaron: “ Islami i konsideron si mashkullin ashtu edhe femren krijese e ndershme e Zotit, mbi parimin e njerezise dhe i vetmi dallim qe e verejme mes tyre eshte veprimtaria e tyre apo shkalla e devotshmerise, bazuar ne kete ky mund te jete ndryshimi mes tyre”

Dispozitat islame ne raport me femren

E drejta financiare
Eshte e njohur nga e kaluara e popujve se femra ne shoqerite e tyre nuk gezonte asnje te drejte, civile, sociale dhe shoqerore. Me ardhjen e islamit gjendja e saj rregullohet teresisht duke konfirmuar pavaresine dhe te drejtat e saja civile si dhe duke shpallur lirine e saj te plote financiare. Zoti thote: “Burrave ju takon hise nga ajo qe fituan ata dhe grave gjithashtu ju takon hise nga ajo qe fituan ato…” En nisa 32

Ajeti tjeter verteton parimisht te drejtat ne trashegim per meshkuj dhe per femra’’Meshkujve ju takon pjese nga pasuria qe e lene prinderit e te afermit( pas vdekjes ), edhe femrave ju takon pjese nga ajo qe lene prinderit e te afermit…” en nisa 7. Asaj i lejohet te posedoj pasuri edhe pa pelqimin e bashkeshortit, ka te drjeten per te shitur e blere si dhe per te administruar me parate dhe pronen e saj.

“E ne rast te abuzimit te se drejtes se saj financiare, atehere e drejte e saj eshte qe me kembegulje te kthej dhe te vertetoj te drejten ne trashegimi . “Islami paralajmeroj njerezit per injorancen e tyre ndaj femres te cilet abuzojne me te drejten e saj, ne rastin kur asaj i mohohet e drejta ne trashegimi pas vdekjes se prindit apo bashkeshortit apo vendimi per t’i ndaluar asaj martesen ne menyre qe te perfitohet nga pasuria e saj. Asaj i lejohet te posedoj pasuri edhe pa pelqimin e bashkeshortit
Kur’ani vendosi per pavaresine financiare te mashkullit dhe femres duke i bere ata pergjegjes te pavarur ne ēėshtjet financiare dhe permes kesaj anuloi keto zakone duke i dhene tere farefisit femeror hise dhe te drejten ne trashegimi.

Kur’ani thote: “ edhe femrave gjithashtu ju takon hise nga ajo qe fituan ato…”

Ne kete ajet Allahu konfirmon se pasuria e femres eshte e ndare prej pasurise se mashkullit dhe ne kete kontekst Dr. Muhamed ebu Faris njohes i mire i kesaj fushe thote: “ Eshte e drejte e femres per te poseduar pasuri te luajtshme dhe dhe te paluajtshme e per kete jane sjelle dispozita juridike nga Kur’ani dhe se shperdorimi i ketyre fondeve nga gjinia tjeter llogaritet kundervajtje dhe ndeshkim per abuzuesit e pasurise se femres e e cila ne ēdo forme ka te drejten legjitime te mbroje dhe te marre te drejten e saj, gjithehere ne perputhje me normat islame”.

E drejta per pune
Ne lidhje me te drejten e punes, islami konsideron se femra mbane pergjegjesine primare ne ēeshtjet dhe menaxhimin e puneve te shtepise , kujdesin per higjienen, per femijet dhe edukimin e tyre. Pra ajo eshte pergjegjese kryesore ne familjen e saj. Gjithashtu ajo mban edhe pergjegjesi ekonomike ne familje si dhe nuk ka pengese qe ajo te punoj edhe jashta shtepise gjithehere duke ruajtur dinjitetin dhe personalitetin e saj .

Edhe femra pra eshte me te drejta te plota siq e ceka me lart, por parimisht ajo duhet te perqendroj kujdesin e saj ndaj edukimit te brezave te cilet do te ishin ne sherbim te shoqerise dhe kjo ne nje menyre llogaritet pak me e lehte se sa puna e saj ne industri, bujqesi apo tregti edhe pse puna e tille eshte e lejuar per te apo pune tjera qe jane ne suaza te lejuares.

Argument tjeter i lejimit te punes dhe daljes se gruas per nevoja te veta eshte edhe ky ajet kur’anor: “ Burrave ju takon hise nga ajo qe fituan ata dhe grave gjithashtu ju takon hise nga ajo qe fituan ato” En nisa 32

E drejta per arsimim
Ne lidhje me te drejten per arsimim, kur’ani ka kerkuar nga njerezit qe te kerkojne diturine e qe shume ajete i referohen rendesise qe ka dija, shkenca dhe kerkimi i diturise ne vazhdimesi. Per kete kemi ajete te shumta por edhe hadithe qe obligojne kerkimin e diturise. Islami e beri obligim kerkimin e diturise per ēdo musliman dhe muslimane dhe se ne shoqerine islame asnjehere nuk mund te kete ndalese per marrjen e diturise per asnjeren gjini.

Lexuesi i kur’anit veren qarte percaktimin hyjnor per te drejten e arsimimit te femres sepse ajo konsiderohet gjysma e shoqerise e per kete fakt ajo nxitet per shkence, arsim si dhe kujdes te jashtezakonshem ndaj dijes.

Na eshte e njohur qe ajeti i pare apo kryetitulli kur’anor eshte “LEXO” si dhe ajeti tjeter: “ Po Allahut ia kane friken nga roberit e Tij, vetem dijetaret…” Fatir 28

Imam Nesefiu ne komentimin e tij rreth ketij ajeti thote: “ Friken Allahut ia kane ata shkencetare te cilet njohin dhe madherojne Allahun me cilesite e Tij madheshtore, por edhe studimin e tyre mbi Librin e shenjte si dhe mesimet e te derguarit a.s. permes kesaj atyre u shtohet frika

Pejgamberi a.s. ne nje thenie te tij obligon te dy gjinite per dije: “ Kerkimi i diturise eshte obligim per ēdo besimtare dhe besimtare” Ibn Maxheh

Ndersa Dr. Nurud-din Itr ne lidhje me arsimimin e femres thote: ”Ketu kemi te bejme ne radhe te pare mbi detyrat qe ka femra per te njohur parimet elementare si ēeshtjet e besimit dhe konditave te fese por edhe ato qe kane te bejne me interesin e saj dhe obligimet e jetes qe ka ajo dhe se kryerja e obligimeve eshte detyre per te, e ne kete rast edhe kerkimi i diturise”

Ne kohen e te derguarit, grate e pane te rruges nevojen e marrjes se njohurive, per kete arsye shkuan te i derguari dhe kerkuan qe edhe ato te jene pjese e keshillave dhe njohurive qe predikon i derguari a.s. Ebi Seid el Hudrijj rrefen: Femrat kerkuan nga i derguari qe edhe per to te kete kohe per ligjerime dhe keshilla. I derguari u premtoi atyre nje dite per t’u ligjeruar dhekeshilluar
Kjo tregon per interesimin qe kishte femra per t’u pajisur me dije qe ne ato kohe, ndersa sot bota moderne pavaresisht nga thirrjet per emancipimin e grave ngec ne kete drejtim.

Femra sipas islamit ze vend te rendesishem me nje mision shkencor ku ajo e ka te qarte vendimin dhe statusin e saj per t’u pajisur me njohuri shkencore e qe per kete qarte flet Kur’ani dhe i Derguari Muhamed a.s, por edhe libra te shumte ne sferen e arsimimit te femres.
 
     23 05 2011 (09:00)
  Roman†XIII

Roman†XIII


Register: 07 02 2010
From: Albania
Points: 8
Personalisht jam kundra idealeve/filozofive/psikologjive te te gjitha besimeve fetare.

Persa i perket kritikes se lire, Islami sot kritikohet me shum se te gjitha fete e tjera.

Sipas Kuranit, qe mbahet si libri i Zotit Allah [edhe pse esht shkruar nga dora e njeriut] thuhet.

Burri thote faleminderit Allah qe me krijove burre e jo grua.

Gruaja thote faleminderit Allah qe me krijove grua e jo kafshe.

Fryma Islamike nuk njeh barazi midis gjinive mashkull/femer.

Ne ditet qe jetojme kjo lloj psikologjie nuk shkon.
 
     21 05 2011 (11:45)
  User5121

User5121




mund te pyes diqka jam nje 20 vjeqare dhe jam shum nervoze shum e ndjeshme ne shpirt shum zemre te ngusht kam por kam besi m te all allahu
 
     21 05 2011 (11:06)
  jana

jana


Register: 02 02 2010
From:
Points: 1281
Sipas cdo Feje duhet te jemi te kulluar dhe ehste mire kshu .Po dicka me habit pse Fetaret qofshin keta Islam apo te tjere s,jane vete te tille!!!! s,besoj ne ato qe thone librat besoj ne ZOTIN E MADH.
 
     18 03 2011 (11:34)
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
Filozofia e marteses ne Islam


Shejh Jusuf el – Kardavi

Kam vėrjetur kohėve tė fundit se ėshtė njė trend qė tė rinjve, nė mėnyra tė ndryshme u bėhet thirrje pėr t’u shmangur nga tė qenurit i martuar, duke i frikėsuar ata se ēfarė pėrgjegjėsi do tė mbajnė nė supet e tyre, e pėrveē kėsaj hedhin dyshim mbi vet institucionin e martesės. A thua vallė a ka ndonjė mėnyrė t’i hedhim poshtė kėto tė thėna?

Falėnderimi dhe lavdėrimi i takon vetėm All-llahut tė Madhėruar. Paqja, bekimet dhe begatitė qofshin mbi tė dėrguarin e fundit – Muhammedin s.a.v.s., mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi gjithė ata muslimanė tė sinqertė qė shkojnė pas rrugės sė tij deri nė Ditėn e Gjykimit!

Martesa nė Islam nėnkupton tė plotėsuarit e nevojave tė shumta si: qetėsinė shpirtėrore, trupore si dhe bashkėpunimin mes bashkėshortėve pėr ta pėrmbushur urdhėrin hyjnor. Islami – si mėnyrė e tė jetuarit – i pėrfshin gjitha instiktet njerėzore si atė fizik, shpirtėror, intelektual, emocional e kėshtu me radhė.

Tė pėrmbushurit e nevojave fizike si duhet (nė mėnyrė tė lighshme) ėshtė njė nga synimet kryesore tė martesės, megjithatė, nuk ėshtė i vetmi (synim). Duke u bazuar nė argumentin e qartė kur’anor, konkludojmė se qetėsia (shpirtėrore) dhe paqja pėrmes njė bashkimi (martese) tė suksesshėm janė prej objektivave primare tė martesės: “Nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj Ai krijoi nga vet lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė.” (Kur’an 30: 21).

Nė njė vend tjetėr, All-llahu i Madhėruar i referohet lidhjes mes meshkujve dhe femrave, pėr tė qenė ortakė nė jetėn e tyre nė tė arriturit e mirėsisė dhe nė tė pėrmbushurit e urdhėrit hyjnor: “Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė e ndalojnė nga e keqja, e falin namazin dhe e japin zeqatin, e respektojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. Tė tillėt do t’i mėshirojė All-llahu. All-llahu ėshtė Ngadhėnjyes, i Urtė.” (Kur’an 9: 71).

Islami, ashtu sikurse ka pėr qėllim edukimin e njerėzve pėr tė qenė tė drejtė, pėr tė qenė gurthemel nė strukturėn shoqėrore tė kombit qė i pėrkasin, ai gjithashtu pėrpiqet tė formojė familje tė shėndosha, si faktorė primarė dhe esencialė nė ndėrtimin e njė shoqėrie tė mirėfilltė. Nuk ka diskutim se martesa, e cila e bashkon njė mashkull me njė femėr pėrmes njė ceremonie solemne, ėshtė burimi (baza) qė e rrit (e zgjeron) familjen, nė radhė tė parė dhe nė radhė tė dytė edhe shoqėrinė. Nuk ka asnjė mėnyrė tjetėr qė njė familje si duhet do tė ekzistonte pa martesė (kurorė) – mėnyrė kjo qė ėshtė vėnė nga Ligjvėnėsi.

Disa ide perverse kundrejt institucionit tė martesės:

Pėrgjatė kohėrave, njerėzimi ka arritur tė mėsojė ide qė i kundėrvihen idesė pėr t’u martuar. Nė Persi (nė Iranin e sotshėm), para ardhjes sė Islamit, u shfaq filozofia e Manit – “profetit” nga Persia – e cila deklaronte se bota gėlon nė fatkeqėsi. Kjo gjė, thonin, duhet asgjėsuar, e mėnyra mė e shpejtė pėr ta asgjėsuar ėshtė tė ndaluarit e martesės.

Njė ideologji tjetėr u pėrhap nėn flamurin e krishterizmit, e ajo ishte njė murgėri ekstreme qė e denoncon (shpartallon) jetėn, e thirr nė burgosje nėpėr manastire dhe e shpall martesėn si tė ndaluar, sepse gruaja, besojnė ata, ėshtė shkaku i ngasjes (joshjes) dhe i personifikimit tė djallit. Tė afruarit tek ajo, sipas tyre, vetvetiu ėshtė mėkat qė e degjeneron shpirtin dhe njeriun e largon nga parajsa.

Nė kohėn moderne, kjo ide ekziston tek pesimistėt perėndimorė, tė cilėt e shpronėsojnė femrėn, duke e pėrshkruar atė si gjarpėr me prekje tė butė, por me helm vdekjeprurės. Mė tej, ata pohojnė se martesa ia ofron asaj mundėsinė e artė pėr tė qenė sunduese ndaj mashkullit dhe pėr t’ia lėshuar atij nė dorė tėrė pėrgjegjėsitė. Kėshtuqė, deklarojnė ata, pse mashkulli, me vetėdije tė plotė, ta zgjedhė rrugėn pėr t’i pasur ato zinxhirė rreth qafės sė tij, ndonėse ai ėshtė lindur i lirė?

Fatkeqėsisht, disa muslimanė tė rinj tė sotėm kanė rėnė pre e kėtyre ideve tė prishura dhe pėr kėtė arsye po vendosin tė shmangen nga martesa, e cila “po i detyron tė kryejnė pėrgjegjėsi tė pafundme”. Pėrveē kėsaj, ata dėshirojnė ta jetojnė jetėn e tyre si fėmijė duke mos pasur mbi supe asnjė pėrgjegjėsi. Nėse mposhten nga epshi i tyre, etjen e tyre do ta shuajė prostitucioni, nė vend qė kėto instikte tė pėrmbushen nė mėnyrė ligjore, do tė thotė me martesė.

Objektivat e martesės nė Islam janė:

1) Duke u bazuar nė ligjet dhe normat hyjnore, asgjė nuk mund ta ekzekutojė detyrėn e saj pa ndihmėn e dikujt. All-llahu paracaktoi qė gjithēka tė jetė nė nevojė tė tjetrit nga lloji i njėjtė, kėshtuqė kompletimi ėshtė reciprok. Nė fushėn e elektricitetit, poli pozitiv duhet tė bashkohet me atė negativ pėr tė shkaktuar dritė, nxehtėsi, lėvizje, varėsisht prej funksionit tė aparatit. Njėlloj, protonet dhe elektronet duhet tė jenė nė kontakt brenda atomit. Tek bimėt, korrat e polenit mbajnė gamete mashkullore pėr ta fekonduar trupin e lules me qėllim tė prodhimit tė mė shumė farave, bimėve apo frutave. Kafshėt me gjini mashkullore duhet tė jenė nė kontakt me ato femėrore pėr t’u shtuar… Kur’ani Famėlartė e thekson kėtė ligj tė pėrgjithshėm nė dy ajetet vijuese: “Dhe Ne krijuam prej ēdo sendi dy lloje (mashkull e femėr) qė ju tė pėrkujtoni (madhėshtinė e Zotit).” (Kur’an 51: 49); “I pastėr nga tė metat ėshtė Ai qė i krijoi tė gjitha llojet (ēiftet) ēka mban toka, nga vetė ata dhe nga ēka ata nuk dinė.” (Kur’an 36:36). Ky ligj, i vėnė nga All-llahu i Lartėsuar, vlen gjithashtu edhe pėr llojin njerėzor dhe ai ėshtė bashkimi i mashkullit dhe femrės nė njė mėnyrė ashtu siē u ka hije.

All-llahu i Lartėsuar nė zemrėn e mashkullit e ka rrėnjosur dashurinė ndaj femrės dhe nė zemrėn e femrės e ka rrėnjosur dashurinė ndaj mashkullit. Secili prej tyre (edhe mashkulli edhe femra) ėshtė i nxitur nga njė nevojė shumė mė urgjente sesa uria apo etja. Secili prej tyre ndjen njė zbrazėtirė tė qartė nė jetėn e tij ose tė saj, e cila (zbrazėtirė) mund tė plotėsohet vetėm me bashkimin e tyre, nė pajtim me ligjet hyjnore, do tė thotė nėpėrmjet martesės. Vetėm nė atė rast stabiliteti e zė vendin e pasigurisė dhe vetėm nė atė rast qetėsimi e zė vendin e shqetėsimit. Secili prej tyre gjen kthjelltėsi, dashuri e mėshirė tek tjetri, tė cilat i ndriēojnė jetėrat e tyre dhe i zgjerojnė shpirtrat e tyre. Ajeti vijues argumenton njė nga shenjat e Tij, faktikisht ligjin qė Ai e bėri nė univerzin tonė: “Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vet lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė.” (Kur’an 30: 21).

2) Reprodukimi ėshtė rezultati natyral i martesės. Ai shėrben pėr ta zgjatur ekzistencėn e njeriut. Kėshtu, kjo ėshtė njė nga dhuratat qė All-llahu i ka bėrė pėr neve. Argument pėr kėtė e kemi ajetin kur’amor ku i Madhėrishmi thotė: “All-llahu krijoi pėr ju bashkėshorte nga vet lloji juaj, e prej bashkėshorteve tuaja – fėmijė e nipa dhe ju furnizoi me (ushqime) tė mira. A besojnė ata tė pavėrtetėn, e tė mirat e All-llahut i mohojnė?” (Kur’an 16: 72).

Pikėrisht ėshtė kjo arsye, pėr shkak tė sė cilės Zekerijai a.s e pat lutur All-llahun: “(Pėrkujto) Edhe Zekirijain kur e luti Zotin e vet: “Zoti im, mos mė lė tė vetmuar se Ti je mė i miri trashėgues (pas ēdokujt)”.” (Kur’an 21: 89); “Unė ua kam frikėn pasardhėsve tė mi pas meje (kushėrinjve, se do ta humbnin fenė), ndėrsa gruaja ime ėshtė sterile, pra mė fal nga ajo mirėsia Jote njė pasardhės (njė fėmijė). Tė mė trashėgojė mua dhe t’i trashėgojė ata nga familja e Jakubit dhe bėre atė, o Zoti im, tė kėndshėm (tė vyeshėm)!” (Kur’an 19: 5-6).

Ngjajshėm, edhe Ibrahimi a.s. – babai i profetėve – e luti All-llahun: “Zoti im, mė dhuro mua (njė fėmijė) prej tė mirėve! Ne e gėzuam atė me njė djalė qė do tė jetė i butė (i sjellshėm).” (Kur’an 37: 100-101). Kur’ani Famėlartė i pėrshkruan roėbrit e Mėshiruesit duke thėnė: “Edhe ata qė thonė: “Zoti ynė, na bėn qė tė jemi tė gėzuar me (punėn) e grave tona dhe pasardhėsve tanė, e neve na bėn shembull pėr tė devotshmit!”” (Kur’an 25: 74).

Pėr shkak tė reproduksionit, kombet shumohen dhe rriten, pėrveē kėsaj, ata (kombet) i shfrytėzojnė potencialet e tyre pėr t’u bėrė ballė armiqve qė sulmojnė. Pak persona do tė dyshonin nė faktin se sa e madhe do tė ishte fuqia botėrore nėse masės njerėzore i llogaritet potenciali i saj i tėrėsishėm. All-llahu i Lartėsuar nė Librin e Tij Famėlartė pėr rastin e Shuajbit, paqja dhe mėshira e Tij qoftė mbi tė, thotė: “Pėrkujtoni kur ishit pakicė e Ai ju shumoi dhe shikoni se si qe fundi i ērregulluesve!” (Kur’an 7: 86). Pėr mė tepėr, Profeti s.a.v.s. na ka porositur: “Martohuni (shtohuni), sepse unė do tė mburrem me ju (me numrin e juaj tė madh) nė Ditėn e Gjykimit para popujve tjerė dhe mos pėrfundoni nė murgėrinė e krishterėve!” [Transmeton Bejhekiu].

Reproduksioni shėrben pėr ta ruajtur tėrė llojin njerėzor nė globin tonė derisa jetės t’i vijė fundi i vet. All-llahu i Lartėsuar nė Librin e Tij thotė: “O ju njerėz! Kini frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqėn) e saj, e prej atyre dyve u shtuan burrra shumė e gra. Dhe kini frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun) , se All-llahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju.” (Kur’an 4: 1); “O ju njerėz, vėrtet Ne ju krijuam juve prej njė mashkulli dhe njė femre, ju bėmė popuj e fise qė tė njiheni ndėrmjet vete, e s’ka dyshim se te All-llahu mė i ndershmi ndėr ju ėshtė ai qė mė tepėr ėshtė ruajtur (nga tė kėqijat), e All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe hollėsisht i njohur pėr ēdo gjė.” (Kur’an 49: 13).

3) Martesa njeriut ia plotėson besimin. E ruan atė nga tė shikuarit e grave tė huaja, i ndihmon gjithashtu edhe nė ruajtjen e nderit dhe normalisht, i ofron atij mundėi ligjore pėr t’i kėnaqur dėshirat e veta seksuale. Si rrjedhojė, prostitucioni mė nuk konsiderohet si opcion! Pėr kėtė arsye, Profeti sa.v.s. ka thėnė: “Martesa e ruan njeriun nga tė shikuarit e asaj qė nuk duhet shikuar.”; “Nėse All-llahu ia dhuron ndonjėrit njė grua tė mirė, kjo i ndihmon atij ta ketė gjysmėn e fesė sė tij tė mbrojtur, pėr pjesėn tjetėr duhet t’i frikohet All-llahut.” [Transmetojnė Taberani dhe Hakimi].

4) Martesa, jo vetėm qė ėshtė mjet qė besimtari ta mbrojė fenė e tij, por ajo, gjithashtu ėshtė edhe kusht i domosdoshėm pėr lumturi jetėsore, pėr tė cilėn Islami i inkurajon ithtarėt e tij qė ta shijojnė atė, kėshtuqė mė asgjė mos t’i hutojė nė arritjen e qėllimit final, gjegjėsisht pėr t’i ngritur shpirtrat e tyre nė njė shkallė tė lartė spirituale. Transmetohet se Profeti s.a.v.s. ka thėnė: “E tėrė bota ėshtė kėnaqėsi, e kėnaqėsia mė e mirė ėshtė gruaja e mirė.”; “Janė 4 gjėra tė cilat birit tė Ademit i sjellin lumturi: gruaja e mirė, shtėpia e gjerė, fqiu i mirė dhe mjeti transportues i mirė.” [Transmetojnė Hakimi dhe Bejhekiu].

5) Martesa ėshtė mėnyra e vetme e themelimit tė familjes – bėrthamės sė shoqėrisė. Asnjė shoqėri e ndershme nuk do tė ekzistonte pa u bazuar nė familje. Ky ėshtė, pra, njė institucion tek i cili zė vend amėsia, atėsia si dhe lidhja motėr – vėlla, e krahas kėtyre edhe ndjenjat strehuese, altruizmi, mėshira, kujdesi, bashkėpunimi reciprok…

6) Ėshtė njė e vėrtetė se martesa i ngrit edhe raportet shoqėrore. Me anė tė saj, pra, zgjerohet miqėsia mes prindėrve tė tyre (prindėrit e burrit me gruan dhe anasjelltas) . I Madhėrishmi paracaktoi qė raportet martesore tė jenė aq tė forta sa raportet familjare. Argument pėr kėtė e kemi ajetin kur’anor ku thuhet: “Dhe Ai nga uji (fara) e krijoi njeriun, dhe e bėri atė tė ketė fis dhe tė ketė miqėsi. Zoti yt ka mundėsi tė jashtėzakonshme.” (Kur’an 25: 54).

7) Martesa e bėn njeriun mė tė pjekur pėrmes pėrgjegjėsive qė ai duhet t’i mbajė, si bashkėshort dhe si prind, e ngjajshėm e bėn edhe gruan mė tė pjekur pėrmes pėrgjegjėsive qė ajo duhet t’i mbajė si bashkėshorte dhe si nėnė. Siē thamė edhe mė lartė, shumė meshkuj shmangen nga martesa, sepse dėshirojnė tė jetojnė jetė si fėmijė tė rritur dhe tė mos jenė tė detyruar tė bėjnė gjė prej gjėje. Njerėzit e kėtillė nuk janė tė aftė pėr tė jetuar, sepse nuk janė tė aftė pėr tė bėrė asgjė. Pra, martesa kėrkon angazhim tė fortė dhe ndarje tė pėrgjegjėsive mes burrit dhe gruas, prej ditės sė parė kur ata bashkohen.

All-llahu i Lartėsuar nė Librin e Tij thotė: “…Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre. All-llahu ėshtė i Gjithfuqishėm, i Urtė.” (Kur’an 2: 228); “Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tjerė dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prandaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese e janė besnike ndaj tė fshehtės.” (Kur’an 4: 34).

Profeti s.a.v.s. thoshte: “Secili prej jush ėshtė kujdestar dhe pėrgjegjės pėr ata qė i keni nėn mbikėqyrje. Burri, ėshtė pėrgjegjės pėr pjesėtarėt e shtėpisė sė tij; gruaja ėshtė pėrgjegjėse dhe kujdestare e pasurisė sė burrit tė saj.”; “Ka mundėsi qė njeriu tė bėjė mėkat tė madh nėse nuk pėrkujdeset pėr atė qė e ka nėn mbikėqyrje.” [Transmetojnė Ahmedi, ebu Davudi, Hakimi dhe Bejhekiu nga ibn Umeri]. Profeti, paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi tė, gjithashtu thoshte: “All-llahu do ta pyesė ēdo kujdestar pėr ata qė i ka pasur nėn mbikėqyrje, se a i ka mbrojtur (shpėtuar) ata nga zjarri po jo.” [Transmetojnė Nesaiu dhe ibn Hibani nga Enesi].

8) Duke qenė i martuar, njeriu fokusohet nė perfeksionimin e punės sė tij, pasi ėshtė i sigurtė se e ka dikė nė shtėpi qė ia kryen punėt e shtėpisė (ushqimin, pastrimin… ) Pas kėtij fakti njeriu mund tė qetėsohet dhe mund ta kryejė punėn apo angazhimet e tij ashtu si duhet. Ndėrkaq, paramendoni, si do tė ishte puna e ndonjėrit qė ėshtė i preokupuar e i shqyer nga gajlet se a do tė ketė ushqim kur tė kthehet nga puna ose a do tė ketė rrobe tjera pėr tė veshur, ose…ose… ?

All-llahu i Lartėsuar e di mė sė miri.
 
     17 03 2011 (10:04)
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
PROBLEMET PSIKOLOGJIKE:REGRESI ETIKO-MORAL;SFIDAT E RINISE


Para se tė bėjmė njė qasje rreth temės sė caktuar, pikė sė pari do tė kisha dashur qė ta pėrcaktoj termin rini ose adoleshencė. Nė psikologjinė e zhvillimit rinia–adoleshenca trajtohen si fazat mė vendimtare nė pėrfitimin e qėndrimeve, shprehive, sjelljeve ose trajtimit shoqėror. Rini: do tė thotė periudhė nė tė cilėn individi pėrjeton ndryshimetmė totale tė jetės sė tij nė ēdo aspekt, duke filluar nga ndryshimet trupore-fizike deri te ndryshimet ose zhvillimet e tij sociale, emocionale, personale, seksuale dhe mendore.Nga kėto ndryshime disa psikologė rininė e emėrtojnė edhe si “lindje e pėrsėritshme”.
1Rinia ėshtė periudhė nė tė cilėn i riu pėrjeton sfidat mė tė mėdha si rezultat i ndjenjave seksuale. E gjithė kjo vjen nga vetė faza kohore e cila karakterizohet me ndjenjėn pėrpavarėsim, fitimin e njė personaliteti dhe njė egoje identike tė tij. Kėtu i riu duke formuar personalitetin e kėtillė ēdo gjė qė i ofrohet nga jashtė ose prindėrit e tij,trajtohet si jo e dobishme pėr tė, si rezultat i kėsaj ėshtė “mendimi kritik” i tij i cili e arrin kulmin e vet nė kėtė fazė.Arsyet qė njė i ri nuk i pranon tė ofruarat nga jashtė janė paraqitja e dukurive vijuese:tė qenėt i lirė, tė qenėt kritik, zėnia e njė vendi domethėnės nė shoqėri, krijimi i njė identiteti tė shėndoshė dhe veēimi i tij nga tė tjerėt. Njėkohėsisht me paraqitjen e nevojave tė kėtilla nė periudhėn rinore me mungesė tė edukatės fetare e morale paraqiten probleme psikologjike tė atilla ku i riu fillon tė mendojė kinse jeta nuk ka kurrfarė domethėnie, se jetesa e tij ėshtė e palogjikshme; ndaj kėtyre nė mungesė tė edukatės dhe arsimimit tė pėrshtatshėm paraqiten edhe probleme psikologjike me karakter shoqėror, duke e trajtuar veten tė padobishėm pėr shoqėrinė ose si individ qė nuk mund ta zėrė vendin e duhur nė rrethin ku jeton.Automatikisht gjendjet psikike tė kėtilla tek i riu bėhen shkas i streseve tė ndryshme,ankthit, izolimit, konsumimit tė mjeteve narkotike ose dhėnies pas prostitucionit,alkoolizmit, bile edhe dukurive siē ėshtė vetėvrasja etj…Krejt kėto janė rezultat i ideologjive tė ndryshme tė futura nė programet arsimore. Njėndėr to ėshtė DARVINIZMI me tė cilin Ē. Darvini u bė “profet“ i ateizmit e darvinizmi u shpall PAFEJA mė e pėrhapur e shek. XIX dhe XX. Siē duket Darvinime teorinė e tij “pėr luftėn pėr jetė” na bindi se nuk jemi njerėz, porse kafshė; me tėvėrtetė ai pohonte si kafshė tė pėrkryera, por prapėseprapė kafshė, por kafshėt nė qėndrimin ndaj sė mirės dhe sė keqes, janė tė privuara nga ligjet etiko-morale. Teoriae evolucionit nė mėnyrė tė duhur nuk mund tė sqarojė as fazėn e parė tė besimit fetar tė njerėzve si dhe as nė fazėn e qytetėrimeve moderne nuk mund ta bėjė dot atė…p.sh. pse sot kur pozita socio-ekonomike e njerėzve ėshtė shumė mė e mirė, gjendja psikologjike ėshtė shumė mė e pakėnaqshme?! Pse numri i vetėvrasjeve ose sėmundjeve psikike ėshtė nė rritje proporcionale me rritjen e nivelit tė tė ardhuravedhe arsimimit?! Ose pse ka humanizėm mė tepėr nė fillim se sa nė fund tė njerėzimit?!Krejt kėto duhet tė jenė fakte tė cilat paraqesin nevojėn e shembjes sė ideologjive siē ishin, ajo e Marksit, Niēes, Frojdit etj. Marksi pohonte se fenė e kanė themeluar tė fortit (tė pasurit) qė tė sundojnė me tė dobėtit, ose Niēeja pohonte tė kundėrtėn e saj.Nė anėn tjetėr “revolucioni seksual” i viteve 50-60, i cili kryesisht lidhet me teorinė e psikanalizės, themeluesi i sė cilės ėshtė Frojdi dhe pasuesit e tij (Jungu, Adleri), solli dukuri jashtėzakonisht tė rėnda pėr ligjet dhe normat morale. Liritė e kėtilla totale metė madhe kapluan perėndimin, por deshėm apo s’deshėm demonizimi i kthetrave tėkėtilla kaploi edhe nėn qiellin tonė. Shkakun e paraqitjeve tė fenomeneve tė kėtilla nuk dimė se kujt t`ia veshim, a thua progresi ekonomik i kalimit prej ekonomisė agrare nė atė industriale ishte mė meritori, ose atė e bėnė migracionet fshat-qytet. A mos vallė rezultati i gjendjes se kėtillė ishte “harrimi i Zotit” apo dėshira pėr njė liri totale e cila edhe u vėrtetua si e gabuar nė thelb.Cilido nga kėta qė tė jetė shkaku i kėtij degjenerimi etiko-moral, prostitucioni arriti edhe nė oborret dhe shtėpitė muslimane shqiptare, nė atė mėnyrė qė shkatėrroi institucionin familje, i solli tė rejat muslimane shqiptare nė tavolinat gjinekologjike,solli rininė buzė njė gremine tė sėmundjeve venerike dhe psikike. U rrėzua perdja e turpit dhe respektit qė ishte veēoria mė e dalluese e kėsaj popullate fisnike dhe bujare.Me siguri qė kėsisoj ndyrėsirash kjo popullatė nuk i ka mirėpritur, mirėpo kėtofėlliqėsira janė bėrė realitet nė shoqėrinė tonė. Koha nė tė cilėn jetojmė ėshtė e atillėqė bile edhe njė takim spontan i dy tė rinjve mund tė krijojė marrėdhėnie tė tilla pėr tėcilat nesėr individi qė do tė vuajė ėshtė e reja e jo i riu?!
Arsyeja e vetme ėshtė edukimi dhe kėshillimi i dobėt dhe i pamjaftueshėm i breznive tė reja.Se nesėr kur tė ndodhė, personi qė do tė shkruajė letra pėr kėshillim do tė jetė ajo?! Ai pėr arsye tė njė amoraliteti tė shkurtėr nuk do tė jetė nė gjendje tė kuptojė hidhėtinė e abortit ose vetėvrasjes. Ai nuk do tė jetė nga ata qė do t’u sjellė prindėrve fėmijėn paprind nė shtėpi, e as qė do tė vrapojė nėpėr dyer tė lloj-lloj organizatave pėr ndihmė!
4Ne me siguri qė do tė kishim dėshiruar qė e gjithė kjo tė jetė ēėshtje e vendeve larg nesh, gjithashtu do tė kishim dashur qė tė gjitha kėto sėmundje venerike e psikike si rezultat i marrėdhėnieve tė kėtilla amorale tė jenė vetėm temė e enciklopedive shėndetėsore ose vetėm brengė e mjekėve tanė. Por ky ėshtė njė realitet i pamohueshėm me tė cilin duhet ballafaquar dhe ngjallur inkurajimi ynė nė zgjidhjen eproblemeve tė kėtilla mes gjeneratės sė re.
Revolucioni seksual (epshor) nė bllokun socialist ideologjikisht nxitej nė popullatė,ndėrsa nė perėndim ai ishte rezultat i njė shoqėrie tė zhveshur nga vlerat morale, ku ēdo qėndrim ėshtė hobi e ēdo hobi qėndrim, ose atje ku kėrkesat e homoseksualėve dhe femrave lesbike trajtohen tė njėjta me kėrkesat e aktivistėve fetarė.Duhet tė pohojmė se Islami ėshtė fe qė pranon ndjenjėn seksuale (epshore) tė individite assesi nuk lyp prej tij ta zhdukė kėtė ndjenjė, ashtu siē e bėn priftėrizmi, por edhenuk lejon atė qė bėnė ideologjitė ateiste, liri totale pa kurrfarė norme morale dhe etike,ku personi nė fillim u jepet epsheve, e pastaj epshi bėhet zot i tij, ashtu siē e quan Kur’ani fisnik ku thotė: “A e ke parė ti (Muhammed) atė duke e ditur, epshin e vet e respekton si zot tė vetin” (El-Xhathije:23).
Mu pėr kėtė Islami ėshtė pėrcaktuar pėr njė rrugė tė mesme: e pranon epshin dhe ndjenjėn pėr tė, por nė tė njėjtėn kohė ofron edhe mundėsinė e edukimit dhe kontrollimit tė tij. Prej tė riut sot nuk kėrkohet ta shkatėrrojė kėtė ndjenjė, por islami dėshiron qė me vullnet dhe vetėdije tė pėrkryer ta kontrollojė kėtė ndjenjė, ashtu siē bėri i riu, Jusufi a.s. shembulli i vetėm i njė bukurie fizike dhe morale pėr tė gjithė tė rinjtė dhe tė rejat muslimane.
6 Kur`ani Famėlartė pėr Jusufin a.s. flet kėshtu:“E ajo nė shtėpinė e sė cilės ishte Jusufi i bėri lajka atij dhe ia mbylli dyert e i tha:”Eja!” Ai (Jusufi) tha: “All-llahu mė ruajttė, ai zotėria im, mė nderoi me vendosje tė mirė (si mund t’i bėj hile nė familje). S`ka dyshim se tradhtarėt nuk kanė sukses”.“Ajo e mėsyni atė qėllimisht, e atij do t’i shkonte mendja ndaj saj, sikur tė mos i paraqitej argumenti nga Zoti i tij. Ashtu (e bėmė tė vendosur) qė ta largojmė nga ai tė keqen dhe tė ndytėn. Vėrtet ai ishte nga robėrit tanė tė zgjedhur”. (Jusuf:23-24)
Nga mendimet e shumicės sė psikologėve vijmė nė pėrfundimin se periudha e adoleshencės, ose rinisė sė mėvonshme ėshtė jashtėzakonisht plot me pėrplasje tė ndryshme tė natyrės shpirtėrore ose psikike. Njė ndėr ato anomali psikike ėshtė“depresioni rinor” i cili si i tillė bėhet shkas pėr paraqitjen e njė shkatėrrimi,pesimizmi dhe mossigurie emocionale; depresioni si i tillė ėshtė shqetėsim i gjendjes shpirtėrore i cili shkakton ngadalėsimin konstant nė tė menduarit dhe sjelljet.Depresioni nė moshėn rinore, ndonjėherė ėshtė me interval kohor tė shkurtėr dhe i lidhur me disa gjendje tė pėrcaktuara tė jetės sė individit. Nė depresionet rinore me intervale tė shkurtra kohore, i riu ėshtė i zymtė, mendon se nuk e kuptojnė tė tjerėt, porsido qoftė ai vazhdon me jetėn e pėrditshme. Ndėrsa nė depresionet e vėrteta i riu veten e percepton si tė pavlefshėm, e fajėson veten, ndjehet i pashpresė, mendon vetėvrasjen dhe paraqiten shenja te hidhėrimit dhe inatit. Dhe nėse kjo gjendje vazhdon mė tepėr se 15 ditė e ndėrkohė vjen deri te humbja e oreksit, kaplimi i pagjumėsisė, humbja e peshės faktikisht kuptohet se individi ėshtė nė depresion tė vėrtetė.Sa i pėrket frustracionit, si njė ndėr shqetėsimet psikologjike, ai ndodh kur njė person pengohet nė arritjen e njė qėllimi. Frustracionin e shkaktojnė vonesat, shqetėsimet e pėrditshme, mungesa e burimeve pėr arritjen e ndonjė qėllimi tė caktuar, humbjet e ndryshme dhe dėshtimet. Ankthi mund tė pėrshkruhet si njė ndjenjė e vagėt e pakėndshme frike, mėrzie dhe shqetėsimi pėr tė ardhmen. Pėrgjithėsisht personi nuk ka ide tė qartė pėr shkakun real tė ankthit. Shpesh ai tenton t’i shmangė mendimet e tij pėr frikėn pėrderisa ato duket se e intensifikojnė atė. Ankthi ėshtė shpesh njė reagim i pėrgjithshėm emocional ndaj stresit. Ai ėshtė njė frikė e shkaktuar prej kėrkesave qė i vihen para njeriut, kur ai nuk e di se ēka janė aktualisht kėto kėrkesa.Ndėrsa si problem i fundit i rinisė, por edhe mė i rėndėsishmi, konsiderohet konsumimi. Konsumimi ėshtė mbarimi i rezervave tona fizike dhe mendore. Ai ndodh kur sasia e energjisė qė del prej trupit tonė ėshtė mė e madhe sesa sasia eenergjisė qė pranohet nė trup. Simptomat e konsumimit janė:Rraskapitja: personi ndjehet i lodhur dhe i pamundur.Veēimi: personi shpesh pėrdor veēimin si njė mjet mbrojtėsMėrzia: personi fillon tė vėrė nė dyshim vlerat e aktiviteteve dhe miqėsive; ai fillon tėmėrzitet me jetėn.Padurimi: personi bėhet pėrherė e mė i padurueshėm dhe irritohet me njerėzit e tjerė.Omnipotenca: personi ndjen se asnjė tjetėr nuk mund ta bėjė kėtė qė e bėj unė, ėshtė e zakonshme nė viktimat e konsumimit.Pavlefshmėria: personi ndjen se njerėzit e tjerė nuk ia vlerėsojnė punėn dhe pėrpjekjet e tij tė mėdha.Ėshtė fakt se jetojmė nė njė kohė nė tė cilėn fillimi i konsumimit tė alkoolit dhenarkotikėve tė ndryshėm, vazhdimisht zvogėlohet nė moshė e nė veēanti alkooli troketme tė madhe nė dyert e shkollave tė mesme. I pamohueshėm ėshtė fakti se konsumimii alkoolit dhe narkotikėve ėshtė ngushtė i lidhur me ekseset moralo-epshore.Lidhshmėria qė ėshtė nė mes kėtyre dy anomalive shoqėrore vjen nė mėnyra tėndryshme p.sh. kemi raste kur vajzat e reja pėrmes konsumimit tė narkotikėve dhealkoolit detyrohen nė marrėdhėnie tė palejueshme, gjegjėsisht prostitucion. Gjithashtu ka edhe raste tė kundėrta ku pėr tė siguruar drogėn vajza tė reja detyrohen nė prostitucion. Kėto janė fakte tė gjalla pėr shėmtinė e konsumimeve tė ndryshme.Pėrdorimi i herėpashershėm i kėtyre narkotikėve individin e ēon deri te krimet endryshme tė cilat paraqiten si rezultat i po atij konsumimi; dhe qė dalėngadalė njeriune bėn tė varur e mė pas e pėrgatit drejt humnerės sė vetėvrasjes ose shkatėrrimitshoqėror. Sa u pėrket shkaqeve psikologjike tė varshmėrisė ndaj narkotikėve dhe alkoolit, social-psikologėt i paraqesin disa nga mė tė rėndėsishmit e tyre: Alkooli shpejt i mund edhe tė fuqishmit edhe tė pasurit dhe i kthen ata nė bisha tė tėrbuara, qėme fytyrat e ndezura dhe me sytė e kėrcyer jashtė, hedhin mallkime dhe sharje pėrreth duke ofenduar armiq imagjinarė. Gjėja mė e shėmtuar nė krijimin ėshtė njė pijanec,njė qenie e pėshtirė, pamja e tė cilit e bėn secilin nga njerėzit ta ndjejė veten keq qė ipėrket tė njėjtės qenie tė gjallė.Tė varurit prej narkotikėve tė ndryshėm, pikė sė pari janė individė me vetėbesim tėdobėt, me personalitet tė thyer tė cilėt gjithmonė ikin nga realitetet e jetės. Individė tėtillė gjithmonė shkaqet e dėshtimit nė jetėn e tyre i lypin jashtė vetes dhe asnjėherėnuk ballafaqohen me realitetin vetjak. Si faktor i tretė pėrmendet perceptimi i vetes sitė pavlefshėm; dhe se kjo bėhet shkas i afrimit tė kėtij individi me personalitet tė dobėtdrejt alkoolit ose drogės. Ndėr tė tjerėt janė dhe personat tė cilėt nuk kanė arritur kėnaqėsi emocionale prindėrore. Keqtrajtimi, injorimi i fėmijės nga ana e prindėrve ose mungesa e pėrjetimit tė respektit dhe tolerancės mund tė rezultojė nė varshmėrindaj drogės dhe alkoolit. Si faktor i pestė pėrmendet pėrpjekja pėr vetėkėnaqėsi ku individit i errėsohet jeta dhe ndriēimin e saj e gjen nė drogė ose alkool. Dhe si shkas i fundit pėrmendet rrethi i shokėve me shprehi tė ndyra.
8Dihet mirė se ndikimet mes moshatarėve dhe shokėve janė tė pakontestueshme. Dhe mu pėr kėtė ėshtė shumė me rėndėsi pėr individin se nė ēfarė rrethi dhe vendi do ta formojė grupin shoqėror tė tij.Ėshtė e qartė qė Kur`ani luftėn mė tė madhe e hap mu ndaj kėtyre anomalive tė ndyra qė shkatėrrojnė shoqėrinė, ku thotė:“O ju qė besuat, s’ka dyshim se vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall)janė vepra tė ndyta nga shejtani. Pra largohuni prej tyre qė tė jeni tė shpėtuar”.(El-Maide:90)Kėtu shihet se luftėn qė u hap Kur’ani anomalive tė kėtilla ėshtė luftė e pamėshirshmedhe me karakter human. Nga vetė arsyeja se: derisa Kur’ani rreptėsisht e ndalon ēdolloj konsumimi dehės, sot e tėrė bota vjell gjak prej tyre.Kur`ani parandalon ēdo afrim qė ēon nė zina - sot e tėrė bota vuan prej prostitucionit,edhe atė mė e keqja ėshtė se pa dallim gjinish.
Qė tė gjitha kėto rekomandime duhet qė ne tė gjithėve si popullatė muslimane shqiptare tė na nxitė dhe inkurajojė nė luftėn pėr parandalimin e kėtyre anomalive tė cilat, mos dhėntė Allahu, mund tė na shkatėrrojnė nė tėrėsi. Pėrpjekja ose hapat qė duhen ndėrmarrė nė kėtė aspekt duhet tė jenė tė tipave: organizatash mbrojtėse,kulturore, sportive qė sadopak tė ndikojnė nė shmangien e tyre nė shoqėrinė tonė.Njeriu me fuqinė e egoizmit tė vet bashkėkohor nuk prish vetėm rregullin nė natyrėpor shkatėrron edhe ekuilibrin brenda karakterit tė tij personal. Nėse dikur njeriu i ėshtė frikėsuar natyrės, sot natyra i frikėsohet njeriut. Nėse deri dje njeriu u gėzoheja rritjeve teknologjike, sot ai pėrparim po e shqetėson. Nėse njeriu dėshiron tė privohet nga shprehitė e vjetra etiko-morale, SIDA (AIDS) i tėrheq vėrejtjen se do ta paguajė shtrenjtė thyerjen dhe mosrespektimin e normave etiko-morale.
 
     03 02 2011 (11:03)
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
DIALOG ME CASTIN


Tė gjithė ēastet e jetės, ose janė mike tė ngushta tė njeriut dhe do tė dėshmojnė nė favor tė tij, ose armike tė pamėshirshme qė do tė dėshmojnė kundėr njeriut Ditėn e Kijametit.

Njė ditė, u ula t’i kėrkoj falje Zotit pėr gjithė ato ēaste dhe kohė nga jeta ime, tė cilat i kam kaluar nė gjėra tė padobishme. I penduar nga kohėt e humbura, ftova njė nga ato ēaste tė kaluara kot.
Unė:”Dua tė kthehesh sėrish tek unė, me qėllim qė tė tė shfrytėzoj pėr vepra tė mira!”

Ēasti:”Koha nuk qėndron neutrale kurrė!”

Unė:”O ēast, tė lutem tė kthehesh me qėllim qė tė pėrfitoj diēka tė mirė ose tė kompensoj ndonjė tė metė.”

Ēasti:”E si mund tė kthehem, ndėrkohė qė jam i mbuluar nga kushedi sa faqe tė mbushura me veprat e tua?!”

Unė:”Bėj tė pamundurėn dhe kthehu! Ah sa ēaste kam humbur kot nga jeta ime!”

Ēasti:”Nėse do tė ishte nė dorėn time, do tė isha kthyer. Ai tė cilit po i thėrret ėshtė i vdekur. Fletėt e mbushura me veprat e tua janė palosur tashmė dhe janė dėrguar tek i madhi Zot.”

Unė:”A e ke tė pamundur tė kthehesh tek unė, edhe pse po flet me mua?!”

Ēasti:”Tė gjithė ēastet e jetės, ose janė mike tė ngushta tė njeriut dhe do tė dėshmojnė nė favor tė tij, ose armike tė pamėshirshme qė do tė dėshmojnė kundėr njeriut Ditėn e Kijametit. Nė njė rast tė tillė, armiqtė e kanė tė pamundur tė bashkohen.”

Unė:”Ah i mjeri unė pėr gjithė ato ēaste tė ēuara dėm gjatė jetės! Tė lutem kthehu me qėllim qė tė veproj diēka tė mirė dhe dobiprurėse! Por ēasti heshti dhe nuk foli.”

Unė i thashė sėrish:”O ēast, a nuk mė dėgjon?! Mu pėrgjigj tė lutem!”

Ēasti:”O gafil ndaj vetes dhe vrasės i kohės tėnde!! Si nuk e kupton se nė pėrpjekje pėr tė kthyer njė ēast tė humbur mė parė, po humbet kushedi sa ēaste tė tjerė nga jeta jote?! A do tė pėrpiqesh qė t’i kthesh dhe kėto ēaste qė po i humbet tani?! Ajo me tė cilėn tė kėshilloj tė veprosh, ėshtė vetė thėnia e Zotit tė madhėruar qė thotė:”Veprat e mira i fshijnė ato tė kėqiat..”

Nxito o filan.. pėrpiqu, vepro vepra tė mira, kije frikė Zotin kudo qė tė ndodhesh, pasoje tė keqen me tė mirė qė t’a fshijė atė dhe trajtoji njerėzit me edukatė dhe moral tė lartė!”
 
     27 12 2010 (11:00)
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
Subject: Koha kalon – nė dobi ose dėm tėndin




Koha kalon – nė dobi ose dėm tėndin

A. Sallahudin Ejubi

Ngrihesh nė mėngjes dhe sendin e parė qė e bėn, ėshtė larja e syve. A mendon, se si do tė jetė kjo ditė pėr ty, a do tė jetė ditė e fundit apo ende do tė jetosh nė shpresa se ende ka kohė.

Kush tė ka garantuar se ajo nuk ėshtė dita yte e fundit. Do tė thuash: askush, atėherė pyete veten, ēfarė plan-programi ke pėr sot qė tė punosh pėr Fenė e Atij qė tė ka krijuar dhe jeton musliman, a do tė garosh nė vepra tė mira apo ende do tė jetosh nė shpresat e tė kotės.

Nga krijesat, vetėm ti e njeh vetėn tėnde, e din se a je nė hipokrizi apo je nė sinqeritet, a je nė iman apo nė kufėr. Vetėm ti e din se si ėshtė puna yte sot me besimin tėnd, pėrderisa nuk i shfaq ata publikisht. Ēdonjėri e njeh veten e tij mė sė miri, flet me te mė sė miri, konsultohesh me te mė sė miri, andaj mos prit qė dikush tjetėr nga krijesat tė vlerėson pėr pozitivitetin apo negativitetin tėnd nė rrugėn e All-llahut.

Nė kėtė rrethinė qė jetojmė, aq sa ka dėm, ka edhe dobi, dėmi ėshtė se tė kaplon harami kah nuk ta merr mendja, ndėrsa dobia ėshtė se t’i e merė mėsimin mė tė mirė nga xhahilijeti i tyre, mendon dhe thua: Falėnderimi tė takon Ty o All-llahu Im, qė ma ke mundėsuar tė udhėzohem. Por, para se tė vendosesh pikė nė kėtė falėnderim, vendos presje dhe thuaj: Por, unė nuk dijė ta vlerėsoj kėtė udhėzim.

Eja me mua nė kuizin e quajtur: Parashtrimi i pyetjeve nė vetveten tėnde:

Ēfarė ke punuar sot pėr All-llah?

Sa minuta ka qenė ajo punė?

Sa persona i ke thirrur nė rrugėn e Tij?

Sa herė ke dėrguar Falėnderim, sa herė ke kėrkuar falje?

Sa herė ke dėrguar salavatė mbi tė Dėrguarin sal’allahu alejhi ue selem?

Si ka qenė sjellja me familjen tėnde? A ke qenė shembull apo ke qenė njeriu mė i urrejtur tek ata?

Sa e pėrdorė butėsinė nė thirrje?

A ke bėrė dua pėr muslimanėt dhe muxhahidėt qė luftojnė nė rrugėn e All-llahut?

Dhe pas shumė pyetjeve tė kėtij lloji, i vendojmė vijėn horizontale dhe kalkulojmė rezultate. Ēka tė shohim! Katastrofė! Frikohem se do tė dalim nė minus, sepse plusi qė moti ėshtė harruar nė veprat tona.

E pastaj, ne krenohemi dhe themi: Ne jemi pasues tė Pejgamberit sal’allahu alejhi ue selem!

Turp pėr mua dhe pėr ty!

Nėse ato pyetje mė lartė ishin pėr pėrkujtim nė vepra tė mira, atėherė eja me mua, tė hyjmė dhe tė pyesim pėr tė kundėrtėn e kėsaj:

Shumė herė na ikė namazi i sabahut me xhemat.

Puna e parė qė e pėrkujtojmė kur ngrihemi nga shtrati ėshtė risku, njė gjė qė ėshtė garantuar para se tė krijohemi.

Pasi qė tė shohim problemin e riskut, hapim televizionin dhe gjėja e parė ėshtė harami. Kėnaqemi duke e humbur kohėn e pastaj arsyetohemi se nuk kemi kohė.

Pėr gibet mos tė flasim, “nuk mundemi t’i ikim” apo? Apo ndoshta nuk mund tė durojmė pa pėrmendur dikė? Ēfarė thua?

E pėr harame tjera qė ndoshta, kur i lexon kėto fjalė thua: Tė lutem ndalu, sepse kėto janė ai dhjetė pėrqindėshi i ditės nė haram!

E pastaj pyesim dhe mundohemi problemet tona ti gjejmė tek fqinjėt tanė. Ata nuk na duan, ata e kanė fajin, ai na tha kėshtu etj.

E pastaj pėrsėri akuzojmė: Problemi nė ummet ėshtė tek ata, dhe tek ata...dhe tek ata...tė gjithė i pėrmendim, por veten e harrojmė!

E gjithė bota na ka fajin, por tė ndalesh dhe tė thuash se sa ua ke fajin ti tė gjithė botės? A thua ndoshta ti je faktori kryesorė pėr poshtėrim nė ummet? A ke menduar? Apo ke harruar...normal, e dyta!

Ēdo ditė nė kėtė botė, shkon dhe nuk kthehet, a e ke dhėnė hakun e ditės? Apo ke harruar, ndoshta pret qė tė vjen dita tjetėr? A e din ēka? Ky ėshtė mashtrim i shejtanit, sekret qė vonė e kam zbuluar...

Nuk dua tė vazhdoj! Nuk mundem! Turpėrohem...me pyetje tė shumta qė pėrgjigjen mundohem ta gjejė tjetėr kund e jo tek vetja.
 
     27 12 2010 (10:52)
  ricco

ricco


Register: 26 01 2007
From: Macedonia
Points: 559
Arjan Cani dhe Zone e Lire V.Plus ...


Arjan Cani eshte nje njeri qe shet edhe nderin e tij per leke...
Mbreme ai pat ftuar dy motra muslimane me shami jo se ai eshte dashamires i Islamit por ai eshte nga ata qe paguhet per degradimin e shoqerise shqiptare dhe shthurjen morale te popullit,nen rrogozin e emancipimit dhe modernizimit.Ai shpesh here nese e keni pare pyetjet dhe te ftuarit e tije jane njerez me influence publike qofshin gazetare,politikane kengetare mjeke,analista, shkrimtare etj.Ku ai mundohet ti zhvleftesoje keta figura duke i ironizuar dhe vene ne loje qe te veje ne dukje se ja shikoni keta jane te pa Afte ju i admironi.Ndersa ata qe jane njerez me pak te njohur dhe qe ai don ti fuse ne rangje te larta i ben pyetje dhe u jep hapsire qe ata te duken ne syte e publikut si njerez triumfues dhe inteligjenta te afte ee aktiv.
Arjan cani dhe pijet e tije qe u ofron njerezve me akstrakte dhe shije te ndryshme jane pije qe pergatiten nga nje magjistare me emrin (x) ku ajo sipas personit apo kerkese per te ben magjine per shthurje,per cmendje per humbje memorje,per paftesi seksuale etj.Ai mundohet te fuse fjalor te turpshem ne bisedat dhe intervistat e tije,sepse ai dhe profesorat e tije e dijne mire se kur te humbet turpi humbet dhe dinjiteti,dhe logjika dhe bie ne graden e kafshes shtepijake ku pret para televizorit qe Arajan cani dhe portokallija te jape kafshaten dhe dozen e humorit degjenerues te javes...shpresojme qe mos te behet edhe 2 XL keshtu megjithese nga emri dhe me sa po shikojme kete vite drejte asaj po shkon edhe ky emisjon argetues koha do ta tregoje kemi te drejte apo jo.
Kush eshte pas arjan canit dhe nga i merr udhezimet dhe temat Arjan Cani kete do ta merrni vesh pak me poshte,e jo vetem arjan cani por edhe Emisjoni humoristik Portokalli tek top kanali...
Keto materjale vijne nga selia qendrore e Fondacjonit te Xhorxh Sorros,nje fondacjon cifut cijonist i cili mundohet te mbjedhe dashuri per Izraelin. Ky fondacjon ka futur studentet e tije qe ka finacuar vete dhe i ka shkolluar neper shkollat e tije dhe per 13 vjet ka cuar 6000 mije studenta shqiptare jashte shtetit ne izrael ,shba,itali,greqi,france,etj....
dhe ka arrit te infiltroje shume nga keta njerez ne dy partite kryesore shqiptare, PD Dhe PS. ja disa Emra konkret ne te dy kampet ku dominohet nga kampi socjalist me kryetare te zgjedhurin per udheheqjen e masoneve dhe cijonisteve shqiptare Edvin Kristaq Rama,Megi Ajtyresa(hebreje)Elisa Spiropali,Saimir Tahiri,Erjon Veliaj pas Ardhesi i Edi Rames, Gerti Bogdani,etj....Dhe nje dite sa vete do te ulen ne parlament 150 vete 155 veta 200 veta sa keto vende jane pergatitur per njerezit e tyre ja kjo eshte kapja e shtetit...Keshtu sulmojne edhe ata studenta qe kane mbaruar ne vendet islamike fakultetet dhe masterat duke perdorur po Muslomanet dhe shpesh here ish medresistin Selim Efendi Muca...qe ka Qene sekretare partie ne kohen e Partise se punes.Kjo eshte nje strategji qe mos te krijohen hapsira per muslimanet ne shqiperi neper digastere dhe poste vakant te ndryshem ne shtetin shqiptare.Tani Arjan Cani dhe i ftuari i tije mbreme qe keq interpretonte kushtetuten Shqiptare.Dhe cirrej si nje qen i xhindosur se vajzat e mbuluara nuk kane vend neper shkolla dhe direkt pas kesaj thonte shteti eshte laik,e shikoni apo jo nuk e kane hallin tek shkolla por duan te ngrejne rene dhe hijen e dyshimit per shkollen qe mos te arrijne tek vendet e punesimit ne administraten publike...Duan te na neperkembin dhe te na quajne te prapambetur dhe te pafte keshtu duke futur kete ide ne popull dhe shpeshhere edhe tek te afermit tane dhe madje prinderit tane, del konkluzjoni se nje i pafte dhe i prapambetur duhet te lere vendin nje te perparuari dhe nje te afti qe jane ata ne thonjeza,qe nuk kan nder familje nuk kan nder dhe krenari per vendin dhe origjinen e tyre.Por as Arjan Cani me intervistat dhe emisjonin e tije imoral as Portokallia me fjalorin e saj banal,as Fondacjoni i Xhorxh Sorros me nxenesit dhe njerezit e tije qe shfrujne dhe jane skandal Fene e Allahut dhe Rinine Tone Kurre Skan per ta Ndal.Ne vendit tone Per Zot i kemi dal.

 
     27 12 2010 (10:48)
Pages     Key     4 Page 1  2   3   4  Total:33 post