logo meemira.com

  

 Vetem FORUM OWNER mund te hapi tema te rejaNuk lejohet postimi nga antare te pa regjistruar.
0 Page Total:0 post
dr.Dugi HOME FORUMS Material Mjeksorė Test nga Oftalmologjia
Test nga Oftalmologjia - 14 11 2010 - 13:40
  dr.Dugi



Profili per: dr.Dugi    

Foto Albumi dr.Dugi   

Miqte e dr.Dugi  

Forumi juaj dr.Dugi   

1. Pėr ekzaminim tė pacientit me sėmundje tė syrit nevojitet :

a. Ndriēimi fokal, dhoma e errėt dhe llupa zmadhuese
b. Drita difuze
c. Asnjėra


2. Ekzaminimi i segmentit tė pėrparėm bėhet me :

a. Oftalmoskop
b. Biomikroskop
c. Retinoskop


3. Ekzaminimi i fundusit tė syrit bėhet me :

a. Biomikroskop
b. Anomaloskop
c. Oftalmoskop, panretinoskop


4. Me ekzoftalmometėr percaktohet :

a. Anomalia e refraksionit
b. Mprehtėsia e tė parit
c. Protruzioni i bulbusit


5. Perimetria pėrcakton :

a. Fushėn vizive
b. Motilitetin e bulbusit
c. Vizusin


6. Vizusi tregon :

a. Motilitetin
b. Mprehtėsine e tė parit
c. Fushėn vizive


7. Mprehtėsia e tė parit ėshtė normale nėse vizusi ėshtė :

a. 0,1
b. 0,5
c. 1,0
8. Tensioni intraokular pėrcaktohet me :

a. Tonometėr
b. Oftalmoskop
c. Keratometėr


9. Mėnyra digjitale e matjes sė tensionit inraokular ėshtė :

a. Orientuese
b. E saktė
c. E panevojshme


10. Anomaloskopi e pėrcakton :

a. Anomalinė e refraksionit
b. Anomalinė e dallimit tė ngjyrave
c. Anomalite e motilitetit


11. Ngjyrosja me fluoresceinė bėhet nė raste kur dyshohet nė :

a. Dėmtim tė epitelit tė kornesė
b. Pengesė tė eliminimit tė lotit
c. Inflamacion tė irisit.


12. Keratometri pėrcakton :

a. Trashėsinė e kornesė
b. Thellėsinė e odės sė pėrparme
c. Fuqinė thyese tė kornesė


13. Konjunktiva e fornikseve ekzaminohet pas :

a. Rrotullimit tė njėfishte tė kapakut tė syrit
b. Rrotullimit tė dyfishtė tė kapakut tė epėrm tė syrit
c. Nuk ka nevojė tė bėhet rrotullimi i kapakėve


14. Konjunktiviti paraqitet nė formėn :

a. Akute, subakute dhe kronike
b. Akute
c. Vetėm nė formėn kronike




15. Konjunktiviti bakterial mė sė shpeshti shkaktohet nga :

a. Pneumokoku , haemophilusi, stafilokoku
b. Neiseria gonorrhoeae
c. Neiseria meningitis


16. Konjunktiviti pėrvec hiperemisė konjunktivale pėrcillet me :

a. Keratit
b. Iridociklit
c. Sekret mukoz, mukoseroz ose purulent


17. Zakonisht konjunktiviti bakterial mjekohet me :

a. Pika tė antibiotikut tė aplikuara nė sakusin konjunktival
b. Pomadė tė antibiotikut
c. Antibiotik parenteral


18. Antibiotikėt pėrveē lokal nė sy pėrdoren edhe parenteral nė rastet e infeksioneve :
shkaktuar nga :

a. Pneumokoku
b. Stafilokoku
c. Gonokoku, streptokoku dhe bacili i difterisė


19. Konjunktiviti vernal ose pranveror mjekohet me :

a. Antibiotik
b. Virostatik
c. Antiflogistik steroid ose josteroid


20. Konjunktiviti vernal paraqitet te :

a. Fėmijėt para pubertetit
b. Tė rriturit
c. Nuk ka lidhje me moshė


21. Konjunktiviti epidemik shkaktohet nga :

a. Adenoviruset
b. Virusi i herpesit
c. Virusi i gripit



22. Duhet tė korigjohet anomalia e refraksionit nė raste me :

a. Konjunktivit akut
b. Konjunktivit kronik
c. Konjunktivit epidemik


23. Konjunktiviti kronik pėrkeqėohet nga :

a. Kushtet e ndriēimit tė dobėt
b. Era, tymi, pluhuri
c. Tė dyja


24. Sekreti nė formė tė fijeve tė zgjatura elastike ėshtė karakteristike e :

a. Konjunktivitit me etiologji bakteriale
b. Konjunktivitit me etiologji virale
c. Konjunktivitit alergjik


25. Sekreti purulent ėshtė karakteristikė e :

a. Konjunktivitit bakterial
b. Konjunktivitit viral
c. Konjunktivitit alergjik


26. Hiperemia konjunktivale ka intenzitetin mė tė madh nė :

a. Konjunktivėn e fornikseve
b. Konjunktivėn e kapakėve
c. Konjunktivėn bulbare


27. Konjunktiviti neonatal ose ophthalmia neonatorum lajmėrohet :

a. 2 deri 12 ditė pas lindjes
b. 1 muaj pas lindjes
c. 2 javė pas lindjes


28. Infeksioni i konjunktivės te i posalinduri bėhet :

a. Gjate kalimit tė frytit nėpėr kanalin e lindjes
b. Nga personeli pas lindjes
c. Nė shtėpi pas lirimit nga spitali




29. Hordeolumi ėshtė inflamacion :

a. I konjunktivės
b. Kronik i gjėndrave tė Meibomit
c. Akut i gjėndrave tė Meibomit


30. Halazioni mjekohet me :

a. Intervenim kirurgjik
b. Me antibiotik
c. Me virostatik


31. Dakriocistiti akut flegmonoz paraqet gjendje akute pas :

a. Konjunktivitit akut
b. Keratitit
c. Dakriocistitit kronik


32. Infeksioni nga dakriocistiti akut mund tė pėrhapet nė :

a. Konjunktivė
b. Orbitė
c. Endokranium, nga vena angulare nė sinusin kavernoz


33. Dakriocistiti akut flegmonoz mjekohet me :

a. Intervenim kirurgjik
b. Antiobiotik lokal dhe parenteral
c. Antibiotik lokal, parenteral dhe incizion


34. Incizioni te dakriocistiti akut ndėrmerret :

a. Pas formimit tė abscesit
b. Nė fillim tė sėmundjes
c. Nuk bėhet fare


35. Ekzaminimi i kornesė bėhet me :

a. Oftalmoskop
b. Biomikroskop
c. Dritė tė mjaftushme, llupė zmadhuese dhe biomikroskop




36. Te kornea ekzaminohet :

a. Forma dhe madhėsia
b. Tejdukshmeria, lagėshtia, sensibiliteti
c. Tė gjitha


37. Keratiti ėshtė inflamacion i :

a. Kornesė
b. Konjunktivės
c. Lensit


38. Keratitet me etiologji virale shkaktohen nga :

a. Adenoviruset
b. Virusi herpes simplex dhe zoster
c. Virusi i gripit


39. Mė tė shpeshtit janė keratitet me etologji :

a. Virale
b. Bakteriale
c. Fungale


40. Keratitet tė shkaktuara nga funget kanė :

a. Prognozė tė mirė
b. Prognozė te keqe
c. Ecuri tė gjatė dhe prognozė tė keqe


41. Acantameba keratitis mė shpesh lajmėrohet te :

a. Personat qė mbajnė syze
b. Personat qė mbajnė lente kontakti
c. Pas intervenimit kirurgjik


42. Keratitet mjekohen me :

a. Medikamente tė aplikuara nė formė tė pikave ose pomadės nė sy
b. Injeksione subkonjunktivale dhe parenterale
c. Mund tė pėrdoret terapia etiologjike nė tė gjitha mėnyrat e mundshme tė
aplikimit



43. Iridociklitet mė sė shpeshti kanė etiologji :

a. Toksoalergjike
b. Bakteriale
c. Virale


44. Sipas eksudacionit iridociklitet jane :

a. Seroze , serofibrinoze
b. Fibrinoze dhe purulente
c. Tė dyja


45. Dhembja te iridociklitet ėshtė :

a. Ne forme te therjeve
b. Nuk ka dhembje
c. Konstante, ciliare qė shtrihet nė gjysmėn e kokės


46. Iridocikliti hipertenziv diferencohet nga ataku i glaukomės akute sepse :

a. Vlera e tensionit intraokular ėshtė nėn 40 mm Hg.
b. Oda e pėrparme ka thellėsi normale
c. Tė dyja


47. Te glaukoma akute ėshtė prezente :

a. Mioza
b. Midriaza
c. Bebėza nuk ndryshon


48. Vlera e tensionit intraokular te glaucoma akute ėshtė :

a. Shumė e lartė, arrin deri 60 ose 70 mm Hg.
b. Afro 40 mm Hg.
c. 30 - 40 mm Hg.


49. Te glaucoma akute oda e pėrparme ėshtė :

a. Mė e cekėt
b. Me thellėsi normale
c. Mė e thellė




50. Te glaukoma akute kornea ėshtė :

a. E tejdukshme
b. E turbullt
c. E rrafshtė


51. Pacienti me glaukomė akute i sheh ngjyrat e ylberit :

a. Pėr shkak tė edemese sė kornesė
b. Pėr shkak tė eksudacionit nė odėn e pėrparme
c. Pėr shkak tė midriazės


52. Glaukoma akute lajmėrohet :

a. Te fėmijėt
b. Nė ēdo moshė
c. Pas moshės 40 vjeēare


53. Ataku i glaukomės akute lajmėrohet nė :

a. Stinėn e verės
b. Stinėn e dimrit dhe vjeshtės
c. Nė ēdo stinė


54. Ataku i glaukomės akute lajmėrohet te :

a. Miopėt
b. Hipermetropėt
c. Nuk ka lidhje me refraksion tė syrit


55. Rritja e tensionit intraokular te glaukoma akute vjen pėr shkak tė :

a. Bllokut pupilar
b. Bllokut pupilar dhe bllokut tė kėndit iridokorneal
c. Asnjėra


56. Pėr tė ngushtuar bebėzėn te glaukoma akute pėrdoret :

a. Atropina
b. Pilokarpina
c. Akloviri




57. Nė fazėn pas atakut tė glaukomės akute, pacientit i rekomandohet :

a. T’i nėnshtohet intervenimit kirurgjik
b. Te vazhdojė me terapi medikamentoze
c. Asnjėra


58. Terapia e glaukomės akute ėshtė :

a. Vetėm medikamentoze
b. Intervenimit kirurgjik i paraprin terapia antiglaukomatoze
c. Vetėm kirurgjke


59. Solucioni i pilokarpinės te glaukoma akute shkakton :

a. Lirimin e bllokut pupilar pasi e ngushton bebėzėn
b. Zgjerimin e bebėzes
c. Nuk ndikon fare


60. Pėrveē pilokarpinės te ataku akut i glaukomės aplikohen :

a. Antibiotikėt
b. Betabllokatorėt, osmoterapeutikėt dhe bllokatorėt e karboanhidrazės
c. Kortikosteroidet


61. Te pazėvendėueshėm nė terapinė e iridocikliteve janė :

a. Cikloplegjikėt dhe kortikosteroidet
b. Miotikėt
c. Intervenimet kirurgjike


62. Nė etiologjinė e iridocikliteve nė konsiderim vijnė :

a. Sėmundjet autoimmune, tuberkulozi, reumatizmi, fokuset
b. Pėrherė janė nė pyetje virusėt
c. Pėrherė shkaktarė janė bakteriet


63. Te iridociklti seroz nuk ka :

a. Precipitate
b. Sineki
c. Fenomen tė Tindalit




64. Meningouveitin morbus Behcet e karakterizon :

a. Iridocikliti fibrinopurulent , ndryshimet nė mukozė dhe lėkurė
b. Iridocikliti seroz
c. Asnjėra


65. Imunosupresorėt nė mjekimin e uveiteve pėrdoren te :

a. Meningouveitet
b. Tė gjitha uveitet
c. Nuk pėrdoren


66. Komplikimet e iridocikliteve si glaucoma dhe katarakta mjekohen me :

a. Nuk mjekohen
b. Terapi medikamentoze
c. Terapia e vetme ėshtė kirurgjike


67. Spondilartrosis – morbus Bechterew mund tė pėrcillet me :

a. Ablacion tė retinės
b. Iridociklit serofibrinoz
c. Konjunktivit kronik


68. Copat e huaja nė korne largohen pas aplikimit tė anestetikut lokal :

a. Me lancetė ose gjilperė sterile
b. Me copė pambuku
c. Me anė te shpėrlarjes


69. Pas largimit tė copese sė huaj nga kornea nė sy aplikohen :

a. Pika tė kortikosteroideve
b. Pika ose pomada tė ntibiotikut
c. Tretje fiziologjike


70. Copat e huaja nga forniksi i epėrm largohen pas :

a. Rrotullimimit tė dyfishtė tė kapakut
b. Pas rrotullimit tė njėfishtė tė kapakut
c. Nuk ka nevojė tė bėhet rrotullimi i kapakut




71. Mė tė shpeshta janė :

a. Copat e huaja metalike nė korne
b. Copat e huaja organike nė korne
c. Copat e huaja anorganike


72. Sideroza e kornesė largohet me :

a. Shperlarje tė syrit me tretje fiziologjike
b. Gėryerrje me lancetė ose gjeiperė
c. Nuk ka nevojeė tė largohet


73. Copa e huaj intrabulbare nga hekuri shkakton :

a. Sideroze
b. Halkoze
c. Nuk shkakton ndryshime kimike


74. Copa e huaj intrabulbare duhet tė largohet sa mė parė nga syri sepse :

a. Mund tė shkaktojė endoftalmit
b. Mund tė shkaktojė endoftalmit dhe dėmtime kimike nė brendinė e syrit
c. Mund tė lihet nė sy pa ndonjė rrezik


75. Hematoma traumatike e kapakėve mund tė komplikohet me :

a. Flegmonė tė kapakėve
b. Emfizemė subkutane
c. Nuk ka mundėsi tė komplikimeve


76. Plaga lacerokontuzive e kapakėve duhet tė :

a. Perpunohet nga oftalmologu
b. Qepjen mund ta bėjė mjeku familiar
c. Nuk ka nevojė tė pėrpunohet


77. Serumi antitetanik dhe vaksina aplikohen pas :

a. Erozioneve tė lekures sė kapakėve
b. Erozioneve tė kornesė
c. Laceracioneve tė kapakėve dhe tė konjunktivės si dhe lėndimeve perforative
tė syrit



78. Rentgenografia e orbitave pėr prezence tė copės sė huaj duhet tė bėhet :

a. Nė ēdo rast me perforacion dhe kontuzion tė syrit
b. Nė ēdo infeksion tė syrit
c. Nuk bėhet


79. Emfizema subkutane lajmėrohet pas :

a. Ēdo laceracioni tė kapakėve
b. Perforacionit tė bulbusit
c. Lendimit tė sinusit etmoidal


80. Hematoma retrobulbare pėrcillet me :

a. Enoftalmus
b. Protrusion tė bulbusit
c. Nuk ndikon nė poziten e bulbusit nė orbitė


81. Celuliti i orbitės ėshtė :

a. Inflamacion seroz
b. Inflamacion purulent
c. Inflamacion alergjik


82. Edema angioneurotike e orbitės lajmėrohet te :

a. Pleqtė
b. Fėmijet e fshatit
c. Fėmijet e qytetit


83. Edema angioneurotike mjekohet me :

a. Kortikosteroide lokale dhe parenterale
b. Antibiotikė lokalė
c. Antibiotikė parenteralė


84. Edema angioneurotike duhet tė diferencohet nga :

a. Endoftalmiti
b. Celuliti i orbitės
c. Dakriocistiti




85. Flegmona e orbitės paraqet rrezik pėė jete sepse :

a. Infeksioni mund tė perhapet nė orbitė
b. Infeksioni mund tė pėrhapet nė endokranium dhe sinus cavernosus
c. infeksioni mund tė pėrhapet nė sy.


86. Pėr mjekimin e flegmonės sė orbitės aplikohet :

a. Terapia lokale
b. Terapia lokale dhe parenterale
c. Iintervenimi kirurgjik


87. Te flegmona e orbitės incizioni ndėrmiret :

a. Nė cdo rast
b. Kur formohet abscesi
c. Nuk ndėrmiret


88. Shkaktari i flegmonės sė orbitės ėshtė :

a. Vetėm egzogjen
b. Vetėm endogjen
c. Endogjen dhe egzogjen pas lėndimeve


89. Lėndimet e syrit me acide janė :

a. Mė tė leta se lėndimet me baza
b. Me tė rėnda se lėndimet me baza
c. Nuk ka dallim


90. Nekroza kolikuative lajmėrohet pas :

a. Lėndimeve me baza
b. Lėndimeve me acide
c. Lėndimeve eksplozive


91. Ndihma e parė te lėndimet kimike konsiston nė :

a. Vendosjen e fashės nė sy
b. Shpėrlarjen e bollshme me tretje fiziologjike
c. Dhėnien e kortikosteroideve




92. Acidi borik ėshtė antidot pėr :

a. Baza
b. Acide
c. Asnjėra


93. Turbullimi i kornesė dhe nekroza e konjunktivės lajmėrohen te :

a. Djegiet e gradės sė parė
b. Djegiet e gradės sė dytė
c. Djegiet e gradės sė tretė


94. Oftalmia elektrike lajmėrohet pas ekspozimit tė :

a. Rrezeve ultraviolete
b. Rrezeve imfra te kuqe
c. Rrezeve gama


95. Te oftalmia elektrike dėmtohen :

a. Shtresat e thella tė syrit
b. Epiteli i konjunktivės dhe kornesė
c. Kristalini


96. Mė sė shpeshti oftalmia elektrike lajmėrohet te :

a. Punėtoret e saldimit me autogjen
b. Sportistėt
c. Shtepiaket


97. Lėndimet perforative tė syrit pėrpunohen nga :

a. Mjeku i praktikės sė pėrgjithshme
b. Nuk pėrpunohen
c. Oftalmokirurgu nėn mikroskop operativ


98. Te lėndimet perforative aplikohen :

a. Imunizimi antitetanik dhe antibiotikėt e spektrit tė gjerė
b. Antibiotiket e spektrit tė ngushtė tė veprimit
c. Nėse nuk ka infeksion antibiotikėt nuk pėrdoren




99. Oftalmia simpatike eshte :

a. Komplikim i rėndė i lėndimeve perforative tė syrit
b. Infeksion i kornesė
c. Infeksion i konjunktvės


100. Oftalmia simpatike mjekohet me :

a. Antibiotikė
b. Kortikosteroide dhe imunosupresorė
c. Virostatikė


101. Nese edema e kapakėve tė syrit pas lėndimit zhvillohet shpejtė duhet :

a. Pėr celulit tė orbitese nė zhvillim
b. Pėr gjakderdhje
c. Pėr reaksion alergjik


102. Erozioni i kornesė percillet me :

a. Dhembje, fotofobi dhe lotim
b. Nuk ka dhembje
c. Ka vetėm lotim


103. Nėse pacienti ka erozion tė kornesė duhet tė bėhet :

a. Shpėrlarja e syrit
b. Rtg grafia e orbitės
c. Rrotullimi i kapakut dhe largimi i copės sė huaj, nėse ekziston


104. Nė rastet me erozion tė kornesė ekziston rreziku nga :

a. Zhvillimi i ulcerės piogjene
b. Zhvillimi i keratitit herpetik
c. Nuk paraqet ndonjė rrezik


105. Copat e huaja inerte nė korne, si : qelqi, baruti, guri etj.duhet :

a. Doemos tė largohen
b. Tė largohen vetėm kur largimi i tyre nuk e dėmton kornenė
c. Nuk duhet tė largohen




106. Nėse lėndimi mekanik i syrit shkaktohet nga guri, topi, grushti, copa e drurit :

a. Lėndimi ėshtė kontuziv
b. Perforativ
c. Perforativ me prezence tė copės sė huaj


107. Efekti mė i rėndė i kontuzionit tė bulbusit ėshtė :

a. Erozioni i kornesė
b. Ruptura e bulbusit me hemoftalmus
c. Katarakta traumatike


108. Nėse integriteti i sklerės dhe kornesė ėshtė i ruajtur nga kontuzioni,
pėsojnė :

a. Konjunktiva
b. Kapaket
c. Strukturat e brendshme tė syrit


109. Iridodializa ose shkėputja e irisit nga trupi ciliar shkakton :

a. Dobėsim tė tė parit
b. Gjakederdhje nė odėn e pėrparme tė syrit
c. Ndryshim tė refraksionit


110. Hifema ose gjakderdhja nė odėn e pėrparme tė syrit shihet si :

a. Nivel i kuq horizontal
b. Nuk shihet pa mjete zmadhuese
c. Nuk formon nivel


111. Hifema paraqet lėndim :

a. Tė lehte
b. Nuk lė pasoja
c. I rėndė pėr shkak tė pasojave tė mundshme


112. Pacienti me hifemė mjekohet :

a. Nė shtėpi
b. Patjeter nė spital
c. Mundet edhe njėra edhe tjetra




113. Hospitalizimi i pacientit me hifemė traumatike bėhet :

a. Pėr tė penguar gjakderdhjen sekondare
b. Pėr tė ndėrmarrė intervenimin kirurgjik
c. Nuk ka nevojė per hospitalizim


114. Humbja e funksionit tė syrit pėr shkak tė hifemės :

a. Nuk ndodh
b. Ndodh pėr shkak tė veprimit toksik tė hemosiderinės
c. Ndodh pėr shkak tė zhvendosjese sė kristalinit


115. Intervenimi kirurgjik pėr largimin e gjakut te hifema ndėrmiret :

a. Nėse hifema persiston mė shumė se 5 ditė.
b. Nėse hifema perziston mė shumė se 2 ditė
c. Nnk ndėrmirret fare


116. Per shkak tė perzistimit tė gjatė tė hifemės mund tė vijė deri te :

a. Rritja e bulbusit
b. Shterja-atrofia e bulbusit
c. Asnjėra


117. E rrezikshme pėr prognozė ėshtė :

a. Hifema primare
b. Hifema sekundare
c. Hifema nuk paraqet rrezik pėr funksion tė syrit


118. Hemoftalmusi paraqet :

a. Gjakderdhje nė iris
b. Gjakderdhje nė trupin qelqor
c. Gjakderdhje nė retinė


119. Intervenimi kirurgjik per largimin e gjakut nga trupi qelqor behet me :

a. Vitrekomi
b. Kapsulotomi
c. Nuk behet



120. Vitrektomia ėshte intervenim kirurgjik me tė cilin bėhet :

a. Largimi i kristalinit
b. Largimi i trupit qelqor
c. Implantimi i thjerrėzės


121. Lėndimet perforative tė syrit shkaktohen me :

a. Me mjete tė mprehta ose me grimca tė vogla me shpejtėsi tė madhe
b. Me mjete tė topitura
c. Me mjete me volum mė tė madhė se syri dhe orbita


122. Lėndimi perforativ i syrit ėshtė evident nėese :

a. Plaga perforative ėshtė e madhe me prolaps tė uveas
b. Plaga ėshtė punktiforme
c.. Ka gjakderdhje nė odėn e pėrparme


123. Pacientit me lendim perforativ te syrit i rekomandohet :

a. Vendosja e fashės sterile dhe shkuarja urghente te oftalmologu
b. Nuk duhet tė marrė ushqim dhe lėngje
c. Tė dyja


124. Pacientit me lėndim perforativ tė syrit i aplikohet :

a. Pomadė e antibiotikut
b. Cikloplegjikė
c. Antitetaniku, antibiotikėt parenteral, fasha sterile .


125. Pėrpunimi i plagės perforative tė syrit bėhet me :

a. Sutura dhe instumente mikrokirurgjike
b. Llupė binokulare
c. Mme ndriēim fokal


126. Nese infeksioni inrabulbar te lendimet perforative perziston dyshohet ne :

a. Rezistencė tė mikroorganizmave
b. Nė prezencėn e copės sė huaj intrabulbare
c . Tė dyja




127. Copat e huaja intrabulbare duhet tė largohen pasi qė paraqesin :

a. Rrezik pėr zhvillimin dhe perzistimin e infeksionit intrabulbar
b. Rrezik pėr ablacion tė retinės
c. Nuk paraqesin ndonji rrezik


128. Oksidet e bakrit ne sy shkaktojne :

a. Siderozėn
b. Halkozėn
c. Asnjėrėn


129. Rrezet imfra te kuqe me gjatsi prej 13.000-8.000 angstrema shkaktojne :

a. Dėmtim ireverzibil tė retinės
b. Dėmtim tė konjunktivės
c. Dėmtim tė kornesė


130. Katarakta traumatike pas kontuzionit tė syrit mundet tė :

a. Mbetet stacionare
b. Zhvillohet shumė shpejtė
c. Mos zhvillohet


131. Enukleacioni i syrit tė lėnduar bėhet nė rastet :

a. Nuk bėhet
b. Kur inflamacioni nė syrin e verbėr nuk qetėsohet
c. Me hifemė


132. Enukleacioni isyrit te lenduar behet per prevenim tė :

a. Simpatisė oftalmike
b. Infeksionit
c. Ezotropisė


133. Mjekimi i oftalmisė simpatike zgjat :

a. Disa javė
b. Disa dite
c. Deri njė vit




134. Oftalmia simpatike paraqet :

a. Reaksion autoimun i uveas
b. Infeksion i uveas
c. Infeksion i retinė


135. Humbja akute e tė parit lajmėrohet te :

a. Katarakta
b. Glaukoma
c. Embolia ose okluzioni i arteries qendrore tė retinės


136. Dėmtimi i retinės te embolia e arteries qendrore tė retinėse ėshtė :

a. Ireverzibil
b. Reverzibil
c. Retina nuk dėmtohet


137. Embolia e arteries qendrore tė retinės lajmėrohet nė rastet me :

a. Glaukomė
b. Vese mitrale, hipertension, arteriosklrozė
c. Degjenerim tė trupit qelqor




138. Tromboza e venės qendrore tė retinės pėrcillet me :

a. Amaurozė
b. Dobėsim tė madh tė vizusit
c. Dobėsim tė vogėl tė vizusit


139. Komplikim i mundshėm i trombozės sė venės qendrore tė retinės ėshtė :

a. Glaukoma neovaskulare
b. Katarakta
c. Ablacioni i retinės


140. Tromboza e venės qendrore tė retinės lajmėrohet te :

a. Diabeti , arterioskleroza, hipertensioni
b. Katarakta
c. Keratiti


141. Te tromboza e venės qendrore tė retinės mjekohet :

a. Nga internisti, duke mjekuar sėmundjen primare
b. Mjekimi bėhet nga oftalmologu
c. Mjekimi bėhet nga mjeku familiar


142. Glaukoma neovaskulare percillet me :

a. Kataraktė
b. Neovaskularizime dhe hifemė
c. Asnjėra


143. Intervenimi kirurgjik te glaukoma neovaskulare :

a. Nuk jep rrezultate
b. Nuk ndėrmerret
c. Ndermerret rrallė dhe nuk jep rezultate


144. Glaukoma neovaskulare paraqitet nė formėn :

a. Akute
b. Kronike
c. Tė dyja


145. Periflebiti i retinės jep humbje akute e tė parit pėr shkak tė :

a. Edemės sė retinės
b. Gjakderdhjeve nė retinė dhe trupin qelqor
c. Glaukomės


146. Vaskuliti i retinės nė shumicėn e rasteve shkaktohet nga :

a. Stafilokoku
b. Gonokoku
c. Ėshtė sėmundje autoimune


147. Nėse nga anamneza kuptojmė se pacienti e ka humbur tė parit pėrnjėherė, sikur fikja e dritės, bėhet fjalė pėr :

a. Emboli ose okluzion tė arteries qendrore tė retinės
b. Trombozė tė venės qendrore
c. Periflebit



148. Objektivisht te embolia ose okluzioni i arteries qendrore tė retinės konstatojmė :

a. Edemė tė papilės me hemorragji
b. Bebėza e gjerė, nuk reagon nė dritė, edemė e retinės, ngushtim i arterieve nė formė tė fijeve
c. Asnjera


149. Pacientėt me okluzion tė arteries qendrore tė retinės mund tė ndihmohen :

a. Me masazhė tė bulbusit pėr 5 min nė kohė optimale brenda
30 minutave tė para
b. Me aplikim tė vazodilatatorėve dhe spazmolitikėve
c. Tė dyja


150. Panfotokoagulimi me laser aplikohet :

a. Nė disa raste pas trombozės sė venės qendrore tė retinės
b. Nė tė gjitha rastet e trombozės sė venės qendrore tė retinės
c. Te embolia e arteries qendrore tė retinės

Pergjigjet


1. a 51. a 101. a
2. b 52. c 102. a
3. c 53. b 103. c
4. c 54. b 104. a
5. a 55. b 105. b
6. b 56. b 106. a
7. c 57. a 107. b
8. a 58. b 108. c
9. a 59. a 109. b
10. b 60. b 110. a
11. a 61. a 111. c
12. c 62. a 112. b
13. b 63. b 113. a
14. a 64. a 114. b
15. a 65. a 115. a
16. c 66. c 116. b
17. a 67. b 117. b
18. c 68. a 118. b
19. c 69. b 119. a
20. a 70. a 120. b
21. a 71. a 121. a
22. b 72. b 122. a
23. c 73. a 123. c
24. c 74. b 124. c
25. a 75. a 125. a
26. b 76. a 126. c
27. a 77. c 127. a
28. a 78. a 128. b
29. c 79. c 129. a
30. a 80. b 130. a
31. c 81. a 131. b
32. c 82. b 132. a
33. c 83. a 133. c
34. a 84. b 134. a
35. c 85. b 135. c
36. c 86. b 136. a
37. a 87. b 137. b
38. b 88. c 138. b
39. a 89. a 139. a
40. c 90. a 140. a
41. b 91. b 141. a
42. c 92. a 142. b
43. a 93. c 143. c
44. c 94. a 144. c
45. c 95. b 145. b
46. c 96. a 146. c
47. b 97. c 147. a
48. a 98. a 148. b
49. a 99. a 149. c
50. b 100. b 150. a

  Share on FaceBook

   01 01 1970 (01:00)
Pages     Key     0 Page Total:0 post