logo meemira.com

  

 Non possono fare post i non registrati
1 Page 1 Total:2 post
V.I.P HOME FORUMS Teknologji Dhe Kompjuter!!! E ardhmja e piraterisė: Truri juaj!
E ardhmja e piraterisė: Truri juaj! - 28 02 2010 - 22:50
  TIA

TIA


Register: 28 01 2010
From:
Points: 578
Virus te lumt per kete lajmin qe ke sjell ... mua me pelqej shum dhe ishalla do marrin ne dore kete gjendje sigurie.... sepse pa dyshim qe ajo dite do vie mbase me afer se qe mendojme ne... Teknologjia ka ecur me hapa te medhenje dhe gjithcka ndodh me shpejt se qe disa mendojne.

Imagjino te te hakojne trurin .. brrrr
Kam pare nje film para ca dite sme kujtohet emri tash.... por kishte kete baze ..ku disa persona shkaktonin probleme tek te tjeret dhe ata pas ati lloj hakimi ishin ne gjednje edhe te vrisnin.... duke pas parasysh gjerat qe ua fusnin ne koke....
Po mendoj nese do me ndodhte mua kshu ;););););)
 
     03 03 2010 (11:49)
  V.I.P

V.I.P


Register: 28 01 2010
From:
Points: 1376
E ardhmja e piraterisė: Truri juaj!

Hakerat qė marrin kontrollin e kompjuterit konsiderohen negativė. Tani shkencėtarėt shqetėsohen se njė ditė ata do pėrpiqen tė na marrin kontrollin e trurit.

Nė vitin e kaluar, kėrkuesit kanė zhvilluar teknologji qė mundėsojnė pėrdorimin e mendimeve pėr tė operuar njė kompjuter, tė manovrohet njė karrige me rrota ose tė pėrdoret edhe Twitter – gjithēka pa lėvizur asnjė gisht. Por teksa pajisjet nervore bėhen mė tė komplikuara – dhe bėhen pa fije – disa shkencėtarė thonė se rreziqet e “piratimit tė trurit” duhen konsideruar seriozisht.

“Pajisjet nervore po zhvillohen me shpejtėsi shumė tė lartė, dhe kanė njė premisė shumė tė mirė pėr tė ardhmen” thotė eksperti pėr sigurinė kompjuterike Tadayoshi Kohno i Universitetit tė Uashingtonit. “Por nėse nuk fillojmė qė tani tė kujdesemi pėr sigurinė mund tė gjendemi pas 5 a 10 vitesh duke thėnė se kemi bėrė njė gabim shumė tė madh.”

Hakerat ndėrhyjnė pėrherė nė kompjuterėt personalė, por ē’do tė ndodhte nėse do i pėrqendronin pėrpjekjet nė pajisjet nervore, tė tipit tė stimuluesve tė trurit qė momentalisht pėrdoren pėr trajtimin e sėmundjes sė Parkinsonit dhe depresionin, apo sistemet me elektroda pėr kontrollimin e gjymtyrėve me proteza? Sipas Kohno dhe kolegėve tė tij, tė cilėt i kanė publikuar shqetėsimet e tyre mė 1 Korrik nė “Neurosurgical Focus”, shumica e pajisjeve aktuale nervore kanė shumė pak rreziqe sigurie. Por teksa inxhinieria nervore bėhet mė komplekse dhe mė e pėrhapur, potenciali i problemeve tė sigurisė do shtohet.

Pėr shembull, brezi i ardhshėm i pajisjeve tė implantueshme qė kontrollojnė gjymtyrėt protezė me shumė mundėsi do pėrfshijė kontrolle pa fije qė do i lejojnė doktorėt tė modifikojnė parametrat e pajisjes nga distanca. Nėse inxhinierėt neuralė nuk ndėrtojnė mekanizma sigurie si kriptim dhe kontroll aksesi, njė sulmues mund tė marrė kontrollin e pajisjes dhe nė kėtė mėnyrė tė gjymtyrit robotik.

“Ėshtė shumė e vėshtirė tė projektosh sisteme kompleks qė nuk kanė ‘vrima’”, thotė Kohno. “Teksa kėto pajisje mjekėsore bėhen gjithnjė e mė shumė tė komplikuara, bėhet gjithmonė e mė e lehtė tė lihen pas dore ‘vrima’ tė cilat nė tė ardhmen mund tė pėrbėjnė rreziqe seriozė. Sot mund tė duket si fantashkencė, por e tillė ishte e vizita e hėnės para 50 viteve.”

Disa mund tė vėnė nė dyshim pėrse dikush mund tė dojė tė “piratojė” trurin e dikujt tjetėr, por kėrkuesit thonė se ka njė precedent pėr pėrdorimin e kompjuterėve pėr tė shkaktuar dėm nervor. Nė nėntor tė 2007 dhe nė mars 2008 disa programues keqdashės kanė vandalizuar disa faqe ueb qė tė cilat pėrdoreshin nga epileptikėt duke vendosur nė to animacione flash, tė cilat shkaktuan kriza nė disa pacientė tė ndjeshėm ndaj foto-elementėve.

“Ka ndodhur nė dy raste tė ndara”, thotė studentja diplomante Tamara Denning, bashkautore e studimit. “Ėshtė vėrtetuar se njerėzit do sillen keq dhe do pėrpiqen tė vėnė nė rrezik shėndetin e tė tjerėve duke pėrdorur kompjuterėt, sidomos nėse pajisjet nervore kanė pėrhapje mė tė gjerė.”

Nė disa raste, pacientėt mund tė duan vetė tė piratojnė pajisjet e tyre nervore. Ndryshe nga pajisjet pėr kontrollin e gjymtyrėve protezė tė cilėt ende pėrdorin kabllo, shumė stimulus tė trurit qė tani mbėshteten nė sinjale pa fije. Piratimi i kėtyre pajisjeve mund t’u mundėsojė pacientėve “vetė-diagnostikim” tė sjelljeve tė pėrmirėsuara apo lehtėsim tė dhimbjes duke rritur aktivitetin e pajisjeve.

Pavarėsisht rreziqeve, thotė Kohno, shumica e pajisjeve tė reja krijohen pa marrė fare parasysh sigurinė. Inxhinierėt nervorė e konsiderojnė sigurinė dhe besueshmėrinė e pajisjeve tė reja mbi bazėn nėse pajisja e re i pėrshtatet udhėzimeve etike, apo jo. Deri tani, disa grupe kanė vlerėsuar si mund tė piratohen pajisjet nervore pėr tė kryer veprime tė paprogramuara. Kjo ėshtė hera e parė qė njė studim akademik ka shqyrtuar temėn e “neuro-sigurisė”, fjalė e pėrdorur prej grupit pėr tė shpjeguar fushėn e tyre tė studimit.

“Ēėshtjet e sigurisė dhe privacisė duket se anashkalohen” thotė Kohno. “S’do habitesha nėse shumica e personave qė punojnė nė kėtė fushė s’kanė menduar kurrė pėr sigurinė.”

Kevin Otto, njė bio-inxhinier qė studion ndėrfaqet e pajisjeve tė trurit nė Universitetin Purdue thotė se nė fillim ishte skeptik pėr kėtė kėrkim. “Kur e lexova fillimisht, isha nė dyshim nėse siguria pėrbėnte problem. Por studimi jep njė argumentim bindės se kjo ėshtė e rėndėsishme, dhe ka ardhur koha qė inxhinierėt nervorė tė bashkėpunojnė me zhvilluesit e sigurisė.”

Kurrė nuk ėshtė herėt pėr tė menduar pėr problemet e sigurisė, thotė inxhinieri nervor Justin Uilliams i Universitetit tė Uisconsin, i cili nuk ėshtė pėrfshirė nė kėtė studim. Por theksoi se pajisjet qė pėrdoren sot nuk janė subjekt sulmesh, dhe se frika pėr rreziqet e sigurisė nė tė ardhmen nuk duhet tė ndalojė pėrparimin nė kėtė fushė. “Kėto ēėshtje tė sigurisė duhet tė analizohen pėrkrah me zhvillimin e teknologjisė” thotė ai.

Historia jep shume shembuj se pėrse ėshtė e rėndėsishme tė fillohet tė mendohet pėr sigurinė pėrpara se ajo tė bėhet problem, thotė Kohno. Ndoshta shembulli mė i mirė ėshtė Interneti, i cili fillimisht ishte konceptuar si projekt kėrkimi dhe nuk e mori parasysh sigurinė.

“Pėr shkak se Interneti nuk ėshtė konceptuar duke marrė parasysh sigurinė ėshtė shumė e vėshtirė, nė mos e pamundur, tė rikrijohet infrastruktura aktuale e Internetit pėr tė arritur objektivat e sotėm tė sigurisė.” Kohno dhe kolegėt e tij shpresojnė tė shmangin probleme tė tilla nė botėn e pajisjeve nervore, duke shtyrė komunitetin e fushės tė marrė parasysh problemet e sigurisė para se ato tė bėhen realitet.

“Pyetja e parė qė duhet t’i bėjmė vetes ėshtė: ‘Mund tė ketė probleme sigurie dhe privacie?’” thotė Kohno. “Diskutimi nėse ka apo jo probleme tė fut 90% nė temė, dhe kjo ėshtė gjėja mė e rėndėsishme.”
 
     28 02 2010 (22:51)
Pages     Key     1 Page 1 Total:2 post